Nors nedarbo lygis Lietuvoje išlieka istoriškai žemas ir skatina tikėtis gyvybingo ekonomikos augimo, darbo rinkoje galima pastebėti pirmuosius Lietuvą slegiančių demografinių problemų ženklus. Pernai metais sparčiai augęs užimtų žmonių skaičius pirmąjį metų ketvirtį per metus sumažėjo 0,4 proc. Susidaro keista situacija: šalies ekonomika auga itin greitai, bet darbo rinkoje progreso nesimato. Neaugantis užimtų gyventojų skaičius gali pakišti koją vidaus vartojimo augimui, o kartu ir ilgalaikei Lietuvos ekonomikos plėtrai. Todėl spręsti demografines problemas ir didinti vertę kuriančių, vartojančių ir dirbančių gyventojų bazę reikia jau dabar.

Bendra situacija darbo rinkoje vis dar kelia optimistines nuotaikas. Nedarbo lygis siekia 8 proc., o užimtumo lygis netoli istorinių aukštumų. Vis dėlto, faktas, jog užimtų gyventojų skaičius susitraukė, parodo, kad po truputį pradėsime jausti demografinių problemų – emigracijos ir senstančios populiacijos – naštą. Jei užimtų gyventojų skaičius auga labai lėtai, ekonomika praranda vieną iš vartojimo variklių. Nesiplečiant pinigus uždirbančių ir išleidžiančių žmonių skaičiui, vartojimo augimas Lietuvoje taps kuklesnis. Jei užimtumo mažėjimas įsibėgės, vidaus ekonomikai vystytis bus dar sunkiau.

Pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP augimas viršijo visų ekonomistų lūkesčius ir siekė 4,1 proc. Deja, tokio pačio progreso neparodžiusi darbo rinka gali parodyti, jog metų bėgyje ekonomikos augimo tempas bus kiek kuklesnis, nei pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto, vis dar optimizmą kelianti darbo rinka, sugrįžtančios ES investicijos ir gyvybingesnis eksportas žada stiprų BVP augimą šiais metais. Todėl DNB analitikai prognozuoja, jog Lietuvos ekonomika šiais metais augs 3,2 proc. Nors šiais metais ekonominiai lūkesčiai kol kas išlieka pozityvūs, ilguoju laikotarpiu demografinės problemos lėtins Lietuvos augimą.

Užimtumo smuktelėjimas – tik ledkalnio viršūnė. Neaugant užimtumui, ilgainiui lėtės vartojimas. Stagnuojant vidaus vartojimo varikliui darysis sunku vystyti naujus verslus, pritraukti užsienio investicijų. Tokia situacija tik dar labiau skatins emigraciją ir užimtumo kritimą. Todėl jei emigracijos, populiacijos senėjimo ir švietimo tendencijos nesikeis, už penkių metų Lietuva gali likti prie suskilusios geldos. Norint geriau išnaudoti darbo rinkos resursus, reikia sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgauti naujos kvalifikacijos ir įgūdžių. Taip pat reikalingas ir tinkamas gyventojų mentalitetas bei noras mokytis, tobulėti ir dirbti. Vis daugiau iš darbuotojų reikalaujančioje darbo rinkoje naujus įgūdžius išsiugdantys bedarbiai greičiau ir lengviau rastų darbo vietas. Todėl tinkamas švietimas ir mokymasis visą gyvenimą padėtų išspręsti užimtumo kritimo problemą.

Dėl daugelio blogybių kaltinama emigracija yra pasekmė, o ne priežastis. Tada, kai Lietuvos gyventojai ir verslai nesijaus spaudžiami per didelės mokestinės naštos, kai ekonomika ir valdžia taps skaidri ir kels gyventojų pasitikėjimą ir kai produktyvumas ir didesnė sukuriama pridėtinė vertė augins gyventojų pajamas, apie emigraciją galėsime paprasčiausiai nebegalvoti, nes Lietuva taps patrauklia šalimi. Todėl norint kovoti su ateityje laukiančia stagnacija reikia nesusitelkti ties populistinėmis temomis, o palaikyti skaidrumą ir augimą skatinančias reformas.