Tik pernai atlikusi kelių pastarųjų metų taksi įmonių veiklos analizę Valstybinė mokesčių inspekcija šį verslo sektorių įtraukė į rizikingiausių sąrašą. Pagaliau šis visiems žinomas dalykas, valstybės institucijų iki tol laikytas paslaptimi, tapo viešas.

Pernai vidurvasarį buvo viešai paskelbta, kad mokesčių inspektoriai nuo taksistų dėmesio neatitrauks. Suprask, taksiste, važinės taksi. Todėl taksi vairuotojai visur ir visada pavyzdingai jungė taksometrus. Tik tiek, daugiau tai neišgąsdino šio šešėlinio verslo lyderių ir jie toliau dirbo pagal jau kelis dešimtmečius nusistovėjusią praktiką.

Jie ir negalėjo dirbti kitaip, nes tiesiog nemokėjo. Taksi įmonėse naudojama pinigų plovimo schema Lietuvoje sena kaip šis verslas. Didžioji dalis taksi vairuotojų niekada nėra gavę atlyginimo ir nesupranta, ką reiškia gyventi nuo algos iki algos. Bet puikiai žino, ką reiškia visą dienos uždarbį atiduoti taksi įmonės, kurioje dirba, vadovui ir netgi likti jam skolingam.

Taksi įmonėse yra nustatyta suma, kurią po darbo vairuotojas, kaip toji bitė, turi pristatyti vadovui – tranui. Skirtingose taksi įmonėse ši suma siekia nuo 500 iki 1 tūkst. litų per dieną. O, mokesčių administratorių skaičiavimu, kai kuriose įmonėse vienu taksi automobiliu per dieną tariamai gaunama tik nuo 16 iki 45 litų pajamų. Taigi taksi vairuotojai savo vadovų kišenes kiekvieną dieną pripildydavo šimtinių, nuo kurių jie nemokėdavo jokių mokesčių.

Negana to, kai kurių taksi įmonių vadovai iš vairuotojų reikalaudavo, kad šie jiems pristatytų degalų įsigijimo čekius. Per juos buvo išgryninami pinigai, į taksi įmonių sąskaitas sukritę už paslaugas iš juridinių asmenų. Vadovai deklaruodavo, kad išgrynintus pinigus skirs vairuotojų algoms, tačiau šie negaudavo nė vieno lito.

Kai kurie taksi vairuotojai neslepia, kad per mėnesį jie pasiekia nuo 5 iki 20 tūkst. litų siekiančią apyvartą. Priklausomai nuo to, kuriame mieste dirba ir ar gauna galimybę vežti keleivius į oro uostus ar iš jų. Atrodo, kad susimokėjus "mokesčius" taksi įmonės vadovams lieka normalus uždarbis. Tačiau nuosavo automobilio neturintiems taksistams (kai kurios taksi įmonės net neleidžia "taksuoti" su savo automobiliu) tenka patiems sumokėti už automobilio nuomą.

Kartais su taksi vadovų žinia, o kartais ir jiems nežinant, išnuomotais taksi automobiliais važinėjantys taksistai kas mėnesį moka kelis tūkstančius litų tikrajam automobilio savininkui. Už tai, kad šis esą padėjo susirasti darbą. O dažniausiai tai būna susitarimas su taksi įmonės vadovais: "Tau išnuomoju automobilį su vairuotoju, kuris man mokės nuomą, o tau atiduos per dieną uždirbtus pinigus." Paprasta.

Neįjungti taksometrai – tik mokesčių inspektorius daug metų akinęs saulės zuikutis milžiniškame taksi verslo šešėlyje. Pagaliau ir jiems aiškėja, iš kur kasose atsiranda grynųjų pinigų perteklius ir kieno kišenėse jis nusėda.

Vilniaus taksistus sukrėtęs taksi mafijos centro šturmas ne mažiau supurtė ir kituose miestuose dirbančius taksistus. Šiomis dienomis Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų taksistai svarsto, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia jie mano, kad Vilniaus taksi įmonės tarpusavyje ko nors nepasidalijo ir kažkas nuėjo ne pačiu garbingiausiu keliu – įskundė. Jeigu šis variantas – kitų miestų taksistai toliau dirbs kaip dirbę. Tačiau jei savo darbą pradėjo dirbti specialiosios tarnybos, kitų miestų taksistus iš dispečerinės jau netrukus gali pasiekti pranešimas: "Mus jau ima."