Jei ir toliau tęsis tokia situacija, tai nebeturėsime nei senamiesčio, nei turistų. Senamiesčio gaivinimas, kurį aš vadinu naikinimu, prasidėjo jau prieš kelerius metus. Atrodė, kad suremontuos kelias gatves ir viskas bus gerai. Tačiau juk to tikrai neužtenka.

Man tikrai labai skauda širdį dėl mūsų senamiesčio, nes pati Klaipėdoje gyvenu. Metų metais tęsiasi tos pačios problemos. Kiek galima kalbėti, kad senamiestyje reikia normalaus tualeto, kur klaipėdiečiai, turistai galėtų ir reikalus atlikti, ir rankas nusiplauti. Kalbama, o nieko nedaroma. Gėda, kai turistai po dešimt kartų per dieną klausia, kur tualetas, o aš jiems neturiu, ką pasakyti. Vilnius, Kaunas, Palanga susitvarkė, o Klaipėda kažkokia neįgali. Negi senamiestyje nėra vietų, visokių kampelių, kur tuos tualetus būtų galima pastatyti?

Dabar atsirado dar viena problema. Iš senamiesčio išsikraustė paskutinis bankas. Turistams reikia išsikeisti pinigų, o įstaigos, kur tai būtų galima padaryti, nėra. Užtat jie apie Klaipėdą ir atsiliepia kaip apie kažkokį užkampį. Pasakoja kitiems, jog čia, uostamiestyje, žmonės kažkokioje skylėje gyvena.

Trečia problema – kavinių darbo laikas. Pati mačiau, kaip turistų grupę po senamiestį sekmadienį vedžiojo apie 9 val. rytą. Kai kurie žmonės panoro atsigerti kavos. O jos nėra, kur gauti, nes nė viena kavinė nedirba. Kažkuri anksčiausiai, atrodo, atsidaro 10 val. ryto. Kur tai matyta – miesto centre ir dar savaitgalį. Ir ypač žinant, kad dabar yra turizmo sezonas.

Todėl ir nereikia stebėtis, kad Klaipėdos senamiestis miršta. Jis nemiršta, o jau numirė. Visos gatvės apšiurusios, akmenys išsiklaipę taip, kad kojas gali išsisukti.

Kaip gražu būtų gėlynai – bet apie juos tik svajojame. Tikrai milijonų nekainuotų, jei keli gėlių vazonai būtų pastatyti Danės krantinėse.

Esmė ta, kad sprendimų, kaip gražinti, gyvinti senamiestį tikrai yra. Tik reikia jų imtis, bet, matyt, kažkas, o gal niekas nenori...