Rašoma, kad sportas tai yra tik žemuosius instinktus skleidžiantis užsiėmimas ir nereikalingas pinigų mėtymas, be to, pinigai skiriami apeinant įstatymus, nes viešaisiais pinigais ir „maitinamos“ privačios komandos bei sportinės viešosios įstaigos.

Nemanau, kad tokios mintys yra teisingos. Sportas yra žmonių ir visos visuomenės sveikatinimas. Kuo bus sveikesni mūsų žmonės, tuo mažiau pinigų reikės skirti medicinai ir sveikatos apsaugai. Man atrodo, kad tai turėtų suprasti visi.

Todėl sportas turi būti remiamas ne tik rėmėjų, bet ir iš biudžeto. Galbūt ne tiek, galbūt daugiau ar mažiau, priklausomai nuo sporto šakos ir rėmėjų suinteresuotumo finansuoti.

Žinoma, būtų geriausiai, kad viską remtų rėmėjai ir mecenatai. Tuomet tikrai nebūtų jokių progų reikšti priekaištus, kad sportininkai gauna per dideles algas, nepriklausomai nuo rezultatų, be to, kad jie yra veltėdžiai.

Gal ne visada iš tikrųjų atsižvelgiama į rezultatus, bet yra kontraktai, sutartys, pagal kurias tos lėšos mūsų sportininkams mokamos, ir šių teisinę galią turinčių dokumentų privaloma laikytis. Jeigu pinigai nebūtų išmokami, tai jau būtų sutarties pažeidimas, už kurį reikėtų mokėti baudas ir netesybas.

Žinoma, visų pinigų rėmėjai negalėtų sumokėti, todėl sporto šakas turi paremti valstybė. Arba savivaldybė. Kitaip prapuls žaidėjų meistriškumas, ir visuomenė bus nusivylusi varžybų rezultatais, ko mes visi turbūt nenorime. Juk visuomenė visada nori kuo aukštesnių sporto pasiekimų, medalių ir taurių, kuriais visi galėtų didžiuotis.

Todėl visapusiškas sporto finansavimas yra būtinas, o tokie straipsniai tik trukdo sportininkams ir komandoms tobulėti.

Redakcijos prierašas. Ponas V. Jurkus, matyt, turi omenyje S. Pociaus straipsnį „Sportui – nulis iš biudžeto“ („Klaipėda“, 2025 05 27).