STREIKAS IR ARITMETIKA

Švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą apkaltinti nemokant skaičiuoti sunku, nes jis – matematikas. Tačiau, mokytojų manymu, suskaičiuoti, kiek mokytojai uždirba, jis nesugeba. Tiesa, kaip sakoma, nieko asmeniško – tuo kaltinti ir jo pirmtakai. Nors juk ir mokytojų negalima apšaukti nemokant skaičiuoti.

Vis dėlto mokytojų atlyginimas jiems susisumuoja skirtingas, o tokiu atveju neįmanoma sutarti, ar laikomasi kolektyvinės sutarties. G. Jakštą stebina ir tai, kad po trejus metus trukusių derybų pernai kovą pagaliau ją pasirašius, nepraėjus nė metų, iškelta 20 naujų, jo manymu, neįgyvendinamų reikalavimų.

Ministras matematikas skaičiuoja: per metus sumažinti klases nuo 30 iki 20 mokinių, sumažinti mokytojų krūvius nuo 24 kontaktinių valandų iki 18 ir pakelti atlyginimus 56 proc. reikėtų trigubo biudžeto. Kiekvienas mokesčių mokėtojas vidutiniškai švietimui per mėnesį sumoka 250 eurų, vadinasi, turėtų mokėti 750, o tai 500 eurų daugiau nei dabar. Ar visi norėtų ir turėtų iš ko?

Gal tikrai teismas – išeitis, kad visuomenei nereikėtų spėlioti, kuri pusė manipuliuoja skaičiais ir nesilaiko susitarimų?

Gal įmanoma kažkur kitur sutaupyti, iš kažko atimti. Tačiau iš ko? Gydytojo, policininko, socialinio darbuotojo ar pensininko, gynybos ar kelių remonto? Kad Lietuva perskirsto per mažą BVP dalį, taigi ir neturi iš ko normaliai finansuoti viešąjį sektorių, seniai žinoma, bet ir didesnių mokesčių mokėti nenorime. Tad būtų tobula, jei mokytojams mokėtų daugiau, bet ir iš jų norėtųsi visos valstybės vaizdo suvokimo.

Mokytojų profsąjungų pasipiktinimo sulaukė ministro mesta frazė, kad, jei nepavyktų susitarti, tik teismas galėtų atsakyti, ar streikas teisėtas. Geriau būtų ir be streiko, ir be teismo. Tačiau demokratinėje valstybėje streikas yra normali priemonė ginti savo teises, negėda ir teisme aiškintis, kas teisus, jei be objektyvaus arbitro ginčas tampa bevaisis.

Dabar valdžios keičiasi, mokytojai vis streikuoja, visuomenė įsiaudrinusi. Gal tikrai teismas – išeitis, kad visuomenei nereikėtų spėlioti, kuri pusė manipuliuoja skaičiais ir nesilaiko susitarimų? Gal tai abi puses nuo to atgrasytų ir atslūgtų dabar nuolatinė įtampos būsena, kuri į naudą nebent partijoms prieš rinkimus, bet tikrai ne moksleiviams, kurių interesai šiame ginče turėtų būti svarbiausi.