Ar švęsti Kauno gimtadienį, dvejonių nekilo. Dvejota dėl kitko – kada? Čia yra prisidėję ir „Kauno dienos“ skaitytojai. Istorikams kaip minėtinas pasiūlius dvi datas – 1408 m. rugpjūčio 15-ąją, kai Kaunui suteikta Vytauto Didžiojo privilegija, ir 1463 m. gegužės 20 d., kai Didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis praplėtė miestiečių teises, – sprendimo teisė buvo patikėta miesto dienraščio skaitytojams. „Kauno dienos“ surengtoje apklausoje pasirinkta gegužės 20-oji, ir 1999-aisiais pirmąkart atšvęstas Kauno gimtadienis. Tiesa, tąkart vadintas Kauno miesto diena. Specialioji padėka – tuomet Kauno ceremonimeistru dirbusiam Kęstučiui Ignatavičiui, pasiūliusiam svarbiausios miesto šventės idėją. Nes švęsti gimtadienį – tai švęsti savo tapatybę, brandą, ateitį.

Švęsta visaip: ir po gimtadienio „skėčiu“ sutempiant visa, kas tik tuo laiku Kaune vyksta, ir ieškant išskirtinių akcentų, naujų erdvių. Deja, ilgainiui šventės supanašėjo.

Pirmajai Kauno miesto šventei buvo skirtos net keturios dienos, o kulminacija tapo iliuminuotų laivų paradas. Specialiai sukurta daina – „Senojo Kauno sakmė“, kurią atliko Stasys Povilaitis su Rosita Čivilyte, eilėraščių apie Kauną antologija, Tauro moneta, šventės simbolis Taurutis – per tuos dešimtmečius miestas gavo daug dovanų. Tačiau svarbiausia – kauniečių širdyse šventė prigijo, imta ją vadinti Kauno gimtadieniu. Tik, kaip ir asmeninėse gimtadienio šventėse, vis „pastumiant“ į savaitgalį.

Švęsta visaip: ir po gimtadienio „skėčiu“ sutempiant visa, kas tik tuo laiku Kaune vyksta, ir ieškant išskirtinių akcentų, naujų erdvių. Deja, ilgainiui šventės supanašėjo. Šventiniame scenarijuje niekaip nepavyksta „įdarbinti“ upių, taip pabrėžiant dviejų svarbiausių šalies upių santakoje įsikūrusio miesto ypatumą. Tai, kad persikelta į Santakos parką, – ne tas pats. O švęsti miestą – tai švęsti savastį.