VASARA MINŲ LAUKE

Gerovės valstybės vizijai virsti kūnu penkerių metu kadencijos nepakanka. Tuo tikras šalies vadovas G. Nausėda, kuris, panašu, sieks pakartoti anų rinkimų sėkmę bet, kaip dera tokio rango valstybininkui, išlaikys įtampą iki Naujųjų metų, ir tada jau paskelbs savo sprendimą dėl kandidatavimo.

Kai kas neištvėrė laukimo ir jau paskelbė ne tik savą kandidatą, bet ir jo pergalę būsimuose prezidento rinkimuose. Na, informacinis karas ne blogiausia taktika, tinkama kone visoms gyvenimo sritims: sujaukti protus priešininkams ir priešams bet kuriuo atveju tik į naudą.

Nors gal ne visada verta atskleisti visas kortas.

Tik tai – tokie niekai, palyginus net ne su amžinybe, bet ir su JAV eksprezidentą D. Trumpą užgriuvusiais nemalonumais.

Štai krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, jau ne kartą nusvilęs dėl savo perdėto atvirumo, šįkart nūnai nekalbus, ar dėl šalies pašonėje susitelkusių J. Prigožino banditų keliamos grėsmės svarstytų užminuoti pasienį su Baltarusija, kaip tai nusiteikę daryti lenkai.

Ne mažiau atsargi ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė, tiesa, kur kas proziškesniu klausimu, siūlanti neskubėti statyti paminklo LSSR valstybinės ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatui. Esą visuomenėje kilusios diskusijos turėtų tęstis, kol bus išgrynintas sprendimas.

Bet „Basos mamos“ (tos pačios, kurios kažkada piketavo prie Vyriausybės rūmų dėl galimybių pasų vaikams) pradėjo rinkti lėšas poeto įamžinimui, nelaukdamos tų debatų pabaigos.

Tiesa, jų dienotvarkę kiek sujaukė paieškomo suvereno, nesėkmingai šturmavusio Lietuvos– Baltarusijos sieną, atvejis. Teks keisti planus ir rasti laiko piketui prie Vaiko teisių tarnybos, nes „rytoj gali būti vėlu!“

Tik tai – tokie niekai, palyginus net ne su amžinybe, bet ir su JAV eksprezidentą D. Trumpą užgriuvusiais nemalonumais.