Savaitės pėdos

Vieni valdžion, kiti - gatvėn

Su vasaros pradžia pavasariškai žvarbūs orai kaista ne dienomis, o valandomis. Nuo jų neatsilieka ir rinkimų agitacijos karštligė. Partijų lyderiai neriasi iš kailio įrodinėdami savo pranašumą, rinkiminių pinigų kilmės skaidrumą. Pretendentai į prezidentus žodžiais ne tik krašto ateitį – visas aplūžusias tvoras galėtų paauksuoti, kad tik vienas prieš kitą iššoktų aukščiau bambos. Dar “gardesniu” masalu - žinomomis asmenybėmis - kaip teniso kamuoliukais partijos žongliruoja rinkimų į Europarlamentą vajuje. Na ir kas, kad už žinomiausią, tinkamiausią tauta nubalsuos. Ne runkelių reikalas, jei šis, laimėjęs rinkimus, patyliukais užleis kėdę tam, kam partija nurodys.

Rinkiminių pažadų karuselėje politikai ir politikieriai nė nepastebi, kad už langų – moksleivių vasara. Tuojau baigsis pamokos ir egzaminai. Kur leis dienas maži, didesni ir didžiausieji, bet vis dar nesuaugę krašto piliečiai? Jei atžalų tėvelių kišenės leis, vienas kitas savaitėlę, ar 10 dienų galės už pusę tūkstančio litų papramogauti, kaip save reklamuoja intelektualioje pramoginėje vaikų stovykloje “Mažasis genijus”. Tokių rasis vienas kitas, o ką daryti tiems, kurių gimdytojų net mėnesinė alga tokios sumos nesiekia? Ieškoti uždarbio patiems? Būtų gerai, jei įmonės, bendrovės surastų bent šiokio tokio. “Deja, deja - saviems neužtenka”- atsitveria žodžių siena sotieji.

Tad, nors visu vilionių ir atostogų žavesiu suspindo vasara, jos malonumais mėgautis nėra kada. Vieni politikuoja, rūpinasi pakliūti į valdžią. Kiti firmai ar šeimininkui dirba tiek, kiek bendrovei reikia, retkarčiais “mobiliuku” skambteldami Sigutei ar Jonukui, kad šie nepamirštų mamos paliktų pietų pasišildyti. Treti jau seniai nebesuka galvų, kur jų atžalos ulioja ir nakvoja.

Šio pavasario beatodairiškame žygiavime į Europą, visokiausių rinkimų agitacijos sumaištyje, ko gero, niekas ir nepasidomėjo, ar bent viena partija investavo nors dešimtadalį tos sumos, kurią išleido rinkimų vajui, į ateitį – į vaikus. Kas bus su paliktomis Dievo valiai atžalomis po metų, dešimties? Ar jos nepasuks ten, kur niekam neskauda galvos nei dėl mūsų rinkimų, nei dėl Lietuvos ateities?