Prancūzijos oro vežėjų flagmanės „Air France“ pagrindinė pilotų profsąjunga sekmadienį užbaigė streiką, kuris truko ilgiausiai per bendrovės istoriją, atverdama kelią „ramesnėms“ deryboms dėl ginčijamų klausimų, ypač dėl dukterinės pigių skrydžių bendrovės „Transavia“.

Profsąjungos SNPL atstovas Guillaume'as Schmidas (Gijomas Šmidas) sakė naujienų agentūrai AFP, jog pilotai baigė dvi savaites trukusį protestą, kuris „Air France“ kainavo per 200 mln. eurų (690 mln. litų), kad būtų galima tęsti derybas dėl „Transavia“.

„Air France“ laiko „Transavia“ plėtrą gyvybiškai svarbiu žingsniu, siekiant išlaikyti savo padėtį itin didelės konkurencijos vidutinio nuotolio skrydžių sektoriuje, kuriame vis labiau įsigali ekonominių skrydžių bendrovės, tokios kaip „easyJet“ arba „Ryanair“.

Tačiau „Air France“ pilotai, uždirbantys iki 250 tūkst. eurų (863,2 tūkst. litų) per metus, baiminasi, kad dalį jų skrydžių pakeis „Transavia“ reisai arba kad jų atlyginimai bus sumažinti, plečiant dukterinę įmonę.

„Air France“ prognozavo, kad pirmadienį įvyks beveik 60 proc. skrydžių, reikšdama viltį, kad įprastas skrydžių ritmas nusistovės per ateinančias 2-3 dienas po priverstinai nutupdytų lėktuvų „privalomųjų patikrinimų“.

Profsąjungai paskelbus savo pranešimą, premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) sakė, kad 14 dienų streikas buvo „netinkamai suprastas ir baudė keleivius, bendrovę bei šalies ekonomiką“.

Jis ragino visas ginčo šalis „atkurti pasitikėjimą vieni kitais ir tęsti „Air France“ bei jos dukterinės įmonės „Transavia, kuri yra vertingas turtas, plėtrą“.

Dėl šio streiko buvo nutupdyti beveik pusė „Air France“ lėktuvų, o ši akcija oro bendrovei kainuodavo 15-20 mln. eurų (51,8-69 mln. litų) per dieną. Taip pat buvo sutrikdyti tūkstančių žmonių kelionių planai.

Penktadienį M.Vallsas atmetė pilotų pasiūlymą nutraukti streiką, jeigu būtų paskirtas nepriklausomas tarpininkas jų įtemptose derybose su bendrovės administracija.

Derybos dėl šio klausimo įstrigo aklavietėje. Vėliausias derybų etapas, pasibaigęs sekmadienį paryčiais, „mūsų netenkina“, pažymėjo G.Schmidas.

Tačiau jis sakė, kad sprendimas baigti streiką buvo priimtas, kad diskusijos galėtų vykti „ramesnėje atmosferoje“.

Pilotai kovoja dėl kolektyvinės sutarties visoje „Air France“-KLM ir jos dukterinėse bendrovėse, kad jie nebūtų spaudžiami sutikti su mažiau priimtinomis darbo sąlygomis bendrovėje „Transavia“ aptarnaujančioje maršrutus, skraidinančius daugiausiai atostogaujančius turistus į Europą ir Viduržemio regioną.

„Transavia“ lėktuvų kapitonai uždirba iki 160 tūkst. eurų (552,4 tūkst. litų) per metus, bet jiems tenka surinkti daug daugiau skrydžio valandų negu „Air France“ pilotams. Antrieji pilotai abiejose bendrovėse savo karjero pradžioje uždirba maždaug po lygiai, teigia šaltiniai.

Prancūzijos vyriausybė kontroliuoja 16 proc. „Air France“-KLM akcijų. Ši bendrovė yra antroji didžiausią Europoje oro vežėja po Vokietijos „Lufthansa“.

Nuo streiko pradžios „Air France“ akcijos atpigo beveik 15 proc., o pilotų protestas sukėlė didelį susirūpinimą Prancūzijoje.

Streikas buvo „katastrofa Prancūzijos aviacijos sektoriui“, perspėjama bendrame pranešime, kurį paskelbė svarbių ekonomikos sektorių, įskaitant kelionių bendrovių, profsąjungos.

„Labiau negu niūriame ekonomikos kontekste jis kompromituoja ateitį, kuriai jau dabar gresia didelis pavojus“, – sakoma pranešime.

„Air France“ sveikino sprendimą baigti streiką, bet apgailestavo, kad šis protestas „brangiai kainavo ir buvo žalingas“.

„Bendrovė apgailestauja, kad nors nuo pat pradžių vyko ilgos derybos ... sąžiningas ir lygiateisis administracijos pasiūlymas baigti šį konfliktą nebuvo pasirašytas“ profsąjungų, sakoma jos pranešime.

„Air France“ jau ėmėsi įgyvendinti ambicingą restruktūrizacijos planą, siekiant sumažinti sąnaudas ir padidinti našumą.

Bendrovės vadovybė sutiko atšaukti planus dėl „Transavia“ plėtros užsienyje, ji pažadėjo tęsti bent dalį savo planų įžengti į pigiųjų skrydžių rinką.