Švedija sieks tapti viena pirmųjų pasaulio valstybių, visiškai atsisakiusių iš iškastinio kuro pagaminamos energijos. Siekdama šio tikslo, ji kitąmet į atsinaujinančią energetiką ir tvarią plėtrą investuos 4,5 mlrd. kronų (483 mln. eurų), praneša Švedijos vyriausybė.

Švedijos vyriausybė paskelbė didinsianti paramą vėjo energetikai, saulės energetikai, atsinaujinančios energijos saugojimo sistemoms, išmanių elektros tinklų kūrimui ir švariam transportui. Konkrečios datos, nuo kada Švedija galėtų visiškai atsisakyti iš iškastinio kuro pagaminamos energijos, vyriausybė nepranešė, bet ekspertai mano, kad šį tikslą įgyvendinti įmanoma iki 2050 m.

Jau praėjusiais metais Švedija apie du trečdalius jai reikalingos elektros energijos gavo iš visiškai švarių arba mažai anglies dvideginio išskiriančių energijos šaltinių, rodo „Bloomberg“ duomenys. Iki 2020 m. Švedija planuoja anglies dvideginio išmetimą į atmosferą sumažinti 40 proc., lyginant su dabartiniu lygiu. Tačiau tam, anot Švedijos aplinkos apsaugos ministrės Aasos Romson, prireiks dar daugiau investicijų į atsinaujinančią energiją.

Be to, net apie 110 mln. eurų kasmet valstybė skirs gyvenamųjų pastatų renovacijai, kad šie efektyviau naudotų elektrą. Tyrimams, skirtiems ieškoti efektyvesnių energijos saugojimo būdų, Švedija skirs 5,36 mln. eurų kasmet, į išmaniuosius tinklus investuos 1,07 mln. eurų kasmet. Valstybė taip pat investuos į tokias švaraus transporto rūšis kaip elektriniai autobusai.

Taip pat ši Skandinavijos šalis iki 53 mln. eurų padidins paramą, skiriamą su aplinkos apsauga susijusiems projektams besivystančiose šalyse. Švedijos vyriausybė tikisi, kad tai „pasiųs svarbų signalą“ artėjant gruodžiui, kuomet Paryžiuje vyks svarbi Jungtinių Tautų konferencija dėl klimato kaitos. Anksčiau Švedijos politikai yra sakę, kad padėti besivystančioms šalims siekti tvarios plėtros yra labai svarbu, nes tai sustiprina Švedijos ir ES poziciją būsimose derybose dėl kovos su klimato kaita.