Daugėjant raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje esantiems taikiniams naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus, analitikai sako, kad Kyjivo sąjungininkai vis dar „vengia rizikuoti“ ir yra atgrasomi galimybės Maskvai panaudoti branduolinius ginklus.

Šis klausimas smarkiai skaldo Ukrainos šalininkes, o Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai panaudoti savo ginklus, kad atakuotų Rusiją.

Kremlius taip pat džiaugėsi išliekančiais nesutarimais Vakaruose.

„Matome, kad Vakarų stovykloje šiuo klausimu nėra bendro sutarimo“, – antradienį Rusijos dienraščiui „Izvestija“ teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis peikė „karštakošius, kurie daro visiškai neatsakingus ir provokuojančius pareiškimus“.

„Tačiau yra ir tokių, kurie užduoda sau klausimą: „Ar būtina toliau eskaluoti?“ – sakė jis.

„Tai nesąžininga“

Pirmadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino Vakarų valstybes persvarstyti apribojimus, nes jie trukdo Kyjivui apsiginti.

Tačiau Vašingtonas ir kiti sąjungininkai tokio žingsnio žengti nedrįsta, nes baiminasi, kad galimas eskalavimas gali paskatinti V. Putiną panaudoti branduolinius ginklus.

„Manau, kad tai nesąžininga“, – sakė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apie Vakarų apribojimus naudoti savo ginklus.

Prancūzų karo istorikas Michelis Goya (Mišelis Goja) teigė, kad istorijoje esama nedaug įrodymų, jog pagalbą ginklais teikianti šalis galiausiai būtų įtraukta į konfliktą.

Anot M. Goyos, Maskva tvirtino, kad 2014 metais iš Ukrainos aneksuotas Krymas yra „neliečiamas“.

„Ukrainiečiai smogė amerikietiškais ginklais ir nieko neatsitiko“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs prancūzų kariuomenės pulkininkas.

Apribojimai

Rizika yra didžiulė. Ukraina pastaruoju metu stengiasi sulaikyti Rusijos antžeminį puolimą Charkivo regione, kur rusai pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per 18 mėnesių.

Trečius metus vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, ukrainiečių kariai yra išsekę ir turi mažiau ginklų nei priešas.

„Ukraina skundžiasi, kad dėl sąjungininkių jai nustatytų apribojimų Rusijai tampa lengviau įgyti strateginį, operatyvinį ir taktinį pranašumą“, – AFP sakė buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Jamesas Everardas (Džeimsas Everardas).

Kariniai ekspertai teigia, kad Ukrainai sunku apsiginti, jei ji negali taikytis į karinius taikinius kitoje sienos pusėje.

„Ukraina nuo pat plataus masto karo pradžios smogė už priešo linijos“, – sakė Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro analitikas Ivanas Klyszczas (Ivanas Kliščas).

Anot jo, tokie smūgiai būtini siekiant nualinti priešo pajėgas, sutrikdyti jų aprūpinimo ir logistikos grandines ir vykdyti atsakomuosius oro smūgius.

Dabar kyla klausimas, „ar šie smūgiai turėtų būti vykdomi ir Rusijos viduje“, sakė I. Klyszczas.

„Tikrovė yra tokia, kad Rusijos branduolinė grėsmė ir konvencinės ginkluotosios pajėgos atgrasė daugelį Vakarų sprendimų priėmėjų nuo ryžtingos pagalbos Ukrainai jos savigynos kare“, – teigė jis.

„Patys save atgraso“

Vakarų atsaką į invaziją sąlygojo baimė dėl eskalacijos, o Kyjivo sąjungininkai iš pradžių nesiryžo tiekti ilgojo nuotolio raketų, sunkiųjų tankų ir naikintuvų.

Karo ekspertai teigia, kad daugelis pradinių raudonų linijų galiausiai buvo peržengtos, tačiau daug laiko buvo prarasta dėl Vakarų lyderių neryžtingumo.

„Žvelgdami į praeitį suprantame, kad jei jie būtų atsidavę nuo pat pradžių, tai būtų buvę veiksmingiau“, – sakė M. Goya.

Jis pabrėžė, kad „tarptautinė teisė leidžia užpultai šaliai smogti šaliai agresorei, jei ji laikosi humanitarinės teisės“.

„Mūsų lyderiai daugiausia vengia rizikos ir turi finansinių sunkumų, todėl patys save atgraso dėl Rusijos“, – sakė J. Everardas.

Jis pridūrė, kad ginklų sistemų naudojimo apribojimus nustato kiekviena Ukrainos sąjungininkė, o ne NATO, o tai dar labiau apsunkina padėtį.

„Nenuostabu, kad tai lemia netolygų laisvių ir apribojimų, kuriuos sunku interpretuoti, derinį“, – teigė jis.

„Sekti E. Macrono pavyzdžiu“

Daugelis Kyjivo sąjungininkų taip pat dar neturi aiškios pozicijos dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą perspektyvos.

Vasarį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sukėlė triukšmą tarp NATO narių, kai atsisakė atmesti galimybę siųsti karius į Ukrainą.

Tačiau Ukrainai prarandant teritorijų, daugėja ženklų, kad tokios šalys, kaip Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys, palankiai vertina šią idėją.

„Tai, kad E. Macronas sulaužė tabu kalbėti apie Vakarų šalių karių dislokavimą Ukrainoje, buvo lemiamas momentas“, – sakė I. Klyszczas.

Jis pridūrė, kad daugelis sąjungininkių dabar „atsargiai užsimena apie galimybę dislokuoti tam tikrus instruktorius ar techninę pagalbą vietoje“.

Analitinio centro „Chatham House“ vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas (Kiras Džailsas) rašė, kad daugiau Europos lyderių turėtų „sekti E. Macrono pavyzdžiu“.

„Viešai atmesti Vakarų karių buvimą Ukrainoje nėra prasmės, nesvarbu, ar tai realus pasiūlymas kai kurioms NATO šalims, ar ne“, – sakė jis.

„Vien tokia galimybė yra viena didžiausių Kremliaus baimių“, – teigė jis.