Apleistas uostas virto Londono širdimi Pereiti į pagrindinį turinį

Apleistas uostas virto Londono širdimi

2006-09-30 09:00

Apleistas uostas virto Londono širdimi

Iš griuvėsių prisikėlusių dokų vietoje – dangoraižiai ir viso pasaulio pinigai

Dar visai neseniai – vos prieš du dešimtmečius – rytiniame Londone riogsojo didžiulių prieplaukų liekanos, veisėsi laukiniai gyvūnai ir slapstėsi nelegalai iš trečiųjų pasaulio šalių.

Šiandien dalis Karališkųjų dokų, prie kurių kadaise švartavosi prekių iš viso pasaulio prikrauti laivai, nebeegzistuoja. Vietoje jų „geležinės ledi“ Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Tečer įsakymu dar 1988-aisiais pradėti statyti pirmieji dangoraižiai. Taip nedarbo ir skurdo išvargintas Londonas turėjo įrodyti visam pasauliui, kad Anglija nesiruošia prarasti turtingos ir galingos imperijos statuso.

Naujosios statybos privertė kapituliuoti net pačią Temzę – dalis upės buvo išsausinta, dokai užversti smėliu ir cementu, o saloje pastatytas iki šiol aukščiausias Didžiosios Britanijos pastatas – „Keneri Verf“ (Canary Wharf). Jo kaimynystėje išdygo didžiausių pasaulio bankų atstovybės, parkai, oro uostas, antras pagal dydį Londono prekybos centras, pradėti statyti būsimųjų olimpinių žaidynių aikštynai.

Sužlugdė konkurentai

Jau XV amžiuje į Karališkuosius dokus traukė virtinės laivų – jie iš kitų Europos miestų į Londoną gabeno tonas gėrybių. Nuo XVIII amžiaus prasidėjo tikrasis dokų klestėjimas: prekės buvo vežamos iš visų tuometinių Didžiosios Britanijos kolonijų. Karališkuosiuose dokuose buvo pastatyti įspūdingų dydžių angarai, iki pat stogo prikimšti tabako, metalo, gyvūnų kailių.

1921-aisiais karalius Georgas V iškilmingos ceremonijos metu atidarė savo vardu pavadintas prieplaukas, kurios dydžiu nustebino ne tik paprastus londoniečius, bet ir visko mačiusius pirklius.

Trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Londono uosto metinė apyvarta buvo 35 milijonai tonų krovinių, kurių vertė – 700 milijonų svarų sterlingų.

Į Karališkuosius dokus kasmet atplaukdavo apie 55 tūkstančiai laivų. Tuomet uoste dirbo per 100 tūkstančių dokerių.

Nors Londono dokai buvo smarkiai apgadinti bombų Antrojo pasaulinio karo metu, jie greitai atstatyti. 1961-aisiais krovinių apyvarta pasiekė rekordinių aukštumų – tais metais į laivus buvo pakrauta ir iš jų iškrauta per 60 milijonų tonų krovinių.

Tačiau septintąjį dešimtmetį Karališkųjų dokų galia pradėjo smukti. Jie neatlaikė konkurentų, kurie šioje srityje pradėjo taikyti pažangias krovos technologijas.

Daugelis dokų užsidarė, 150 tūkstančių žmonių neteko darbo. Jie sudarė beveik 2 procentus visos Anglijos darbo rinkos.

1980-aisiais užsidarė paskutinis – garsusis „Vest Indijos“ dokas.

Vietoje laivų – bankai

Didžiosios Britanijos premjerė M.Tečer negalėjo ramiai stebėti galingos imperijos žlugimo.

1981-aisiais buvo įkurta Londono dokų vystymo korporacija (The London Docklands Development Corporation), kuri turėjo į šį pramoninį rajoną grąžinti ne tik darbuotojus, bet ir buvusią šlovę.

1990-aisiais dalies dokų vietoje iškilo „Keneri Verf“ – 244 metrų 50 aukštų dangoraižis, turintis beveik 4 tūkstančius langų.

Vien jo bokštui pastatyti buvo sunaudotos 27 tonos geriausio britiško plieno, o dangoraižio priimamasis sublizgėjo brangiausiu marmuru iš Italijos ir Gvatemalos.

Korporacija pastatė ir dar apie dešimtį tokių pat grandiozinių pastatų, tačiau nė vienas jų negalėjo aukščiu pranokti pirmojo dangoraižio, tapusio prisikėlimo ir naujojo Londono gyvenimo simboliu.

Šiuo metu dirbti į „Keneri Verf“ ir jį supančius pastatus, įsikūrusius Temzės upės viduryje esančioje saloje, kasryt skuba per 80 tūkstančių darbuotojų.

Biurus buvusiuose dokuose įsteigė per 500 galingiausių pasaulio bankų, žinomiausių prekybos, žiniasklaidos ir transporto kompanijų.

Atstovybes saloje turi naujienų agentūra „Reuters“, Nacionalinis Amerikos bankas, Londono metro linijų administracija.

Uždirba daugiausiai

Tačiau priešingai nei kituose Europos miestuose, kur verslo rajonai ištuštėja vos darbo dienai pasibaigus, gyvenimas „Keneri Verf“ tęsiasi iki pat nakties.

Į Londono centrą iki vidurnakčio iš čia metro galima patekti per trylika minučių. Per dvidešimt minučių iki pat Parlamento galima atkeliauti ir laivu.

Kadangi naujuoju Londonu vadinamame rajone dirba daugybė nuolat skubančių verslininkų, jų patogumui netoli „Keneri Verf“ 1987-aisiais buvo pastatytas nedidelis Londono miesto vardą gavęs oro uostas.

Kelionė iki jo nuo pagrindinio rajono dangoraižio užtrunka tik 10 minučių.

Kiti du Londono oro uostai – Hitrou ir Getvikas – nuo „Keneri Verf“ nutolę tiek, kad iki jų taksi tenka važiuoti apie 1-1,5 val.

Pinigų vietiniai verslininkai turi ne tik taksi ir lėktuvo bilietams – apskaičiuota, kad vidutinis jų atlyginimas siekia 100 tūkstančių svarų sterlingų per metus, o tai – didžiausias atlyginimas visoje Didžiojoje Britanijoje.

Beje, net 60 proc. darbuotojų nėra sulaukę 35-erių.

Jiems po pagrindine „Keneri Verf“ aikšte, kur kadaise švartavosi laivai, įrengti prekybos centrai, kino teatrai, sporto kompleksai, restoranai, gydytojų kabinetai ir grožio salonai.

Gyvena lietuviai

Šiuo metu rytiniame Londone, kur įsikūręs „Keneri Verf“, tebestovi trys dokai. Tačiau jie nebenaudojami pagal paskirtį.

Prieplaukos ir šalia buvę angarai restauruoti ir tarnauja kultūrai – čia įrengti muziejai, vyksta kilnojamosios parodos.

Pasak „Klaipėdos“ kalbinto tarptautinės investicijų grupės „Gateway to London“ direktoriaus Kriso Orandžo (Chris Orange), ruošiamasi ir toliau tobulinti Londono rytų infrastruktūrą.

„Šiomis dienomis Londonas plečiasi į rytus. Čia gyvena dauguma imigrantų iš Centrinės ir Rytų Europos. Ir lietuviai randa prieglobstį buvusių Karališkųjų dokų apylinkėse.

Žmonėms reikia kurti darbo vietas, aprūpinti būstu, todėl mąstome, kaip tai padaryti. Planuojame statyti gyvenamųjų namų mikrorajonus, kur butai būtų nuomojami už fiksuotą mokestį. Taip išvengsime itin aukštų nuomos kainų“, - pasakojo K.Orandžas.

Investicijų kompanijos direktorius vylėsi, kad artimiausiu metu pavyks sudominti užsienio verslininkus, kurie investuotų į Rytų Londono plėtrą.

„Tai perspektyvu. Jau dabar Rytų Londone gyvena apie 2 milijonus žmonių. Jeigu atskirtume šį rajoną nuo likusio Londono, turėtume antrą pagal dydį Britanijos miestą“, - sakė jis.

Jau kurį laiką tobulinama susisiekimo su kitais Londono rajonais problema.

„Anksčiau nuvykti į centrą arba į darbą vakaruose būdavo problemiška. Dabar turime naujas metro linijas, iš rytų kursuoja modernus traukinys, kuris valdomas automatiškai, be vairuotojo pagalbos“, - pasiekimais džiaugėsi K.Orandžas.

Šaudys gamykloje

Kol investuotojai dairosi verslo galimybių rytų Londone, Karališkųjų dokų teritorijoje vyksta pasiruošimas olimpinėms žaidynėms, kurios Didžiosios Britanijos sostinėje vyks 2012 metais.

Kad pritrauktų didesnį pasaulio žmonių dėmesį į rytinį Londoną, beveik visos žaidynėms skirtos salės ir aikštelės bus statomos būtent čia.

Kai kurioms rungtims planuojama naudoti jau esančius objektus.

Štai šaudymo rungtyje sportininkai kovos Vulvičo arsenalo (Woolwich Arsenal) – kadaise didžiausios pasaulio karinės gamyklos teritorijoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą joje darbavosi net 88 tūkstančiai žmonių.

Baigiama statyti ir Grinvičo arena (Greenwich Arena) – koncertų salių kompleksas, kuriame turėtų tilpti iki 23 tūkstančių žiūrovų. Planuojama, kad joje galėtų vykti iki 115 grandiozinių renginių per metus.

Apie savo ketinimus surengti koncertą šioje milžiniškoje arenoje jau pranešė roko muzikos gigantai „U2“ bei „The Rolling Stones“.

Nors rytų Londonas ir jo pažiba „Keneri Verf“ pasikeitė iš esmės, jame liko nepaliestas autentiškas kampelis – dešimtmečius čia veikęs žuvų turgus.

Tačiau verslininkai nejaučia sentimentų istorijai, todėl, pasak tarptautinės investicijų grupės direktoriaus K.Orandžo, vėliausiai po dvejų metų senasis turgus bus uždarytas.

Jis esą primena londoniečiams skurdžią Karališkųjų dokų praeitį ir visiškai nedera prie veidrodinių dangoraižių langų spindesio.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų