ARMĖNIJA: IŠ KALNŲ KARABACHO PASITRAUKĖ DAUGIAU KAIP TREČDALIS GYVENTOJŲ

Armėnija trečiadienį paskelbė, kad iš Kalnų Karabacho pasitraukė daugiau kaip trečdalis gyventojų, Azerbaidžanui praėjusią savaitę sutriuškinus dešimtmečius už nepriklausomą valstybę kovojusius separatistus.

Armėnijai stengiantis priimti be namų likusius ir alkanus Kalnų Karabacho etninius armėnus, pareigūnai vis dar ieško daugiau kaip 100 žmonių, dingusių per 68 gyvybes nusinešusį pirmadienio sprogimą degalų saugykloje.

Sprogimas Kalnų Karabacho separatistų sostinėje Stepanakerte (Chankendi) įvyko pabėgėliams stengiantis apsirūpinti degalais ilgai kelionei kalnų keliu į Armėniją.

Jerevanas nurodė, kad nuo sekmadienio, kai Azerbaidžanas panaikino devynis mėnesius taikytą Kalnų Karabacho blokadą, į Armėniją atvyko 42,5 tūkst. pabėgėlių, o pakeliui yra dar beveik 5 tūkstančiai.

Tai daugiau kaip trečdalis iš maždaug 120 tūkst. šio etninio anklavo, kurį tarptautinė bendrija pripažįsta Azerbaidžano dalimi, gyventojų. Masinis armėnų išvykimas žymi didelį pasikeitimą kalbant apie žemių, dėl kurių daugiausia krikščionys armėnai ir daugiausia musulmonai azerbaidžaniečiai ginčijasi visą pastarąjį šimtmetį, etninę kontrolę.

Tai taip pat reiškia papildomą ekonominį spaudimą Armėnijai – išėjimo prie jūros ir didelių gamtinių išteklių neturinčiai Kaukazo valstybei, nusiviliančiai savo ilgamete diplomatine ir karine partneryste su Rusija.

Pensininkas Alechanas Hambardziumianas yra tarp šimtų pabėgėlių, bandančių išgyventi Armėnijos kalnų miestelio Goriso gatvėse.

Gorisas tapo pagrindiniu tikslu šeimoms, bėgančioms iš gimtųjų vietų sovietinių laikų automobiliais „Lada“ ir žemės ūkio transporto priemonėmis.

72 metų A. Hambardziumianas nakvoja mašinoje ir gedi per praėjusios savaitės kovas žuvusio sūnaus.

„Noriu vykti į Jerevaną, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Tačiau nežinau, ką valstybė gali man pasiūlyti.“

Humanitarinė krizė

Praėjusią savaitę prasidėjus kovoms Armėnijos vyriausybė sakė parengusi apgyvendinimą 40 tūkst. šeimų.

Tačiau Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atstovė vėlai antradienį sakė, kad vyriausybė kol kas galėjo surasti būstus tik 2 tūkst. 850 žmonių.

Gresianti humanitarinė krizė taip pat yra politinė problema N. Pašinianui.

Opozicija antradienį sutiko nutraukti šešias dienas trukusius antivyriausybinius protestus, kad pareigūnai galėtų visą dėmesį skirti perkeltiems asmenims.

Opozicija taip pat yra susiskaldžiusi ir neturi vieno lyderio, galinčio mesti iššūkį N. Pašinianui, bet analitikai sako, kad opozicijai vadovauja Maskva ir Kalnų Karabacho šalininkai, turintys šaknų šiame regione.

Svarbu ne tik maistas, bet ir priėmimas, šilta atmosfera. Būtent tai turi pajusti perkeltieji [iš Kalnų Karabacho] asmenys.

„Atvykstančių pabėgėlių srautas Armėnijoje rimtai paveiks vidaus politikos situaciją“, – AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas Borisas Navasardianas.

„Armėnijai trūksta išteklių pabėgėlių krizei spręsti ir ji negalės jos įveikti be pagalbos iš užsienio“, – pridūrė jis.

Skubi pagalba

Raudonasis Kryžius ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) bando organizuoti skubią pagalbą.

Tačiau Rusija bendradarbiauja su Azerbaidžano pajėgomis ir daugiausia dėmesio skiria separatistų nuginklavimui, dėl kurio buvo susitarta per praėjusį trečiadienį pasiektas paliaubas.

Separatistai pranešė, kad per vieną dieną trukusį mūšį žuvo 213 žmonių, o Azerbaidžanas nurodė, kad žuvo 192 jo kariai ir civilis.

Dabar Maskva kasdien užsipuola N. Pašinianą už tai, kad jis sekmadienį sukritikavo ilgametį sąjungininką Kremlių.

N. Pašinianas kaltino Rusiją, kad ji nesugebėjo užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui, pavadindamas dabartines Armėnijos užsienio saugumo sistemas neveiksmingomis ir nepakankamomis.

Šie komentarai pabrėžė, kad Kremliaus įtaka buvusiose sovietinėse respublikose sumažėjo, Rusijai sutelkus dėmesį į savo pačios karą Ukrainoje.

Tačiau Maskva vis dar turi svarbią karinę bazę Armėnijoje ir nurodė, kad stengsis išlaikyti Jerevaną savo įtakos sferoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Maskva tikisi, jog „visi susitarimai dėl dvišalio bendradarbiavimo (...) bus toliau visapusiškai įgyvendinami“.

„Nusprendžiau veikti“

Didelė dalis tarptautinės pagalbos, kurią teikia tokios organizacijos kaip Raudonasis Kryžius, skiriama pirmadienį įvykusio katastrofiško sprogimo metu apdegusiems žmonėms.

Antradienį Azerbaidžanas praleido apie 20 Raudonojo Kryžiaus greitosios pagalbos automobilių ir leido Armėnijai kai kuriuos nukentėjusiuosius sraigtasparniu nugabenti į ligoninės nudegimų skyrių Jerevane.

Per sprogimą iš viso buvo sužeista 290 žmonių. Tačiau antradienį pareigūnai sakė, kad dar yra dingę 105 žmonės, o kai kurie vis dar kovoja dėl savo gyvybės.

Dėl vienu metu vykstančių kelių krizių pabėgėlius ėmė remti Armėnijos pilietinės visuomenės grupės ir nuolatiniai kaimo gyventojai, pavyzdžiui, Liana Sachakian.

Iš Goriso kilusi moteris prie savo namų pastatė stalą su pyragais, kad pamaitintų išalkusius žmones.

„Kai vakar pamačiau tiek daug atvykstančių žmonių, nusprendžiau veikti“, – sakė ji.

„Svarbu ne tik maistas, bet ir priėmimas, šilta atmosfera. Būtent tai turi pajusti perkeltieji [iš Kalnų Karabacho] asmenys“, – pridūrė ji.