Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpas apie savo Taikos tarybą, įkurtą įgyvendinant JAV tarpininkaujant sudarytą Izraelio ir Palestinos islamistų grupuotės „Hamas“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo, paskelbs šią savaitę Davose.
Taikos chartiją D. Trumpas pasirašys ketvirtadienį 10.30 val. (09.30 val. Grinvičo laiku) Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo renginių užkulisiuose, o trečiadienį šiame forume, kuris kasmet vyksta Šveicarijos Alpių kurorte, ketina pasakyti kalbą.
Chartiją matę diplomatai naujienų agentūrai „dpa“ sakė, kad tai yra atviras iššūkis Jungtinėms Tautoms, kurias D. Trumpas ne kartą kritikavo esant neveiksmingomis.
Dabar yra požymių, kad Jungtinės Valstijos nori žymiai išplėsti tarybos įgaliojimus, kurie neapsiribotų vien Gaza, bet apimtų stabilumo skatinimą ir konfliktų sprendimą visame pasaulyje.
Europos šalys, jau dabar sukrėstos D. Trumpo siekio užgrobti Grenlandiją, kol kas į Taikos tarybą, kuriai pirmininkaus pats D. Trumpas, reagavo atsargiai.
Tiesa, atvirai pareikšti savo nepritarimą yra pasirengę nedaugelis, o tai padariusieji, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, greitai susilaukė D. Trumpo rūstybės – Prancūzijai iš karto buvo pagrasinta, kad vynui ir šampanui bus įvestas naujas 200 proc. muito mokestis.
Šaltiniai Vokietijos vyriausybėje teigė, kad Vokietija iš principo pritaria bet kokioms priemonėms, padedančioms siekti taikos ir stabilumo Gazos Ruože. Tačiau jos turi būti „vykdomos laikantis tarptautinės teisės normų“.
Gazos pavadinimo chartijoje nėra
Taikos taryba iš pradžių turėjo būti įsteigta įgyvendinant antrąjį D. Trumpo taikos Gazoje plano etapą.
Be kitų užduočių, ši institucija daugiausiai dėmesio turėjo skirti nuniokoto Gazos Ruožo atstatymui, prižiūrėti paliaubas ir kontroliuoti Palestinos technokratų komiteto, atsakingo už viešųjų paslaugų administravimą, darbą.
Tačiau žodis „Gaza“ nefigūruoja nė viename iš 13 naujienų agentūros „dpa“ matytos ir pasaulio lyderiams išsiųstos chartijos skyrių.
Tarp lyderių, kurie buvo pakviesti tapti tarybos nariais, yra ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, o Minskas teigia, kad kandidatų sąraše yra ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė esanti susirūpinusi dėl kai kurių potencialių narių. Ministras pirmininkas Keiras Starmeras vis dar svarsto, ar priimti gautą kvietimą.
„Esame susirūpinę dėl pranešimų, kad valdybos nariais gali būti ir Putinas su Lukašenka. Putinas neteisėtame kare prieš Ukrainą yra agresorius ir ne kartą įrodė, kad nėra rimtai nusiteikęs taikos atžvilgiu“, – žurnalistams sakė jo oficialus atstovas spaudai.
Naujausi komentarai