Artėjant Turkijos rinkimams, R. T. Erdogano vyriausybė siekia uždrausti opozicinę partiją | Diena.lt

ARTĖJANT TURKIJOS RINKIMAMS, R. T. ERDOGANO VYRIAUSYBĖ SIEKIA UŽDRAUSTI OPOZICINĘ PARTIJĄ

Turkijos vyriausiasis prokuroras antradienį teisme pateikė paskutiniuosius argumentus dėl kurdų palaikomos opozicinės partijos uždarymo prieš vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus.

Šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė nuo 2021-ųjų kovo bando išformuoti Liaudies demokratų partiją (HDP) – trečią pagal dydį parlamente – dėl įtariamų jos ryšių su uždraustais kurdų kovotojais.

Partijos teigimu, ji išskiriama dėl to, kad gina kurdų teises ir priešinasi vyriausybės vykdomam politinių laisvių ir opozicijos suvaržymui.

Neabejojama, kad šios bylos nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pabaiga turės didelį poveikį R. T. Erdogano perrinkimo galimybėms ir būsimai parlamento sudėčiai rinkimuose, kurie turėtų įvykti iki birželio.

Per 2018-ųjų visuotinius rinkimus partija surinko 12 proc. rinkėjų balsų ir šiuo metu 579 vietų parlamente turi 56 mandatus.

Jos panaikinimas gali apriboti milijonų kurdų rinkėjų pasirinkimo alternatyvas ir dar labiau apsunkinti nelengvus turkų ryšius su Vakarais.

Tačiau R. T. Erdoganas HDP laiko Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Ankara įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, politiniu sparnu.

Antradienį vyriausiasis prokuroras Bekiras Sahinas (Bekiras Šachinas) HDP pavadino PKK „įdarbinimo tarnyba“.

„Įrodėme, kad atsakovo partija tapo nedalomam valstybės vientisumui prieštaraujančių veiksmų centru“, – po baigiamosios kalbos teisme žurnalistams sakė jis.

„Jos ryšiai su (PKK) yra gerai žinomas faktas. Apie juos žino visa mūsų visuomenė“, – pridūrė prokuroras.

Finansavimo įšaldymas

Prieš stodama į kovą su HDP, Turkijos vyriausybė sustabdė kelių kitų prokurdiškų partijų veiklą.

Jos buvo uždarytos pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, o paskui vėl susikūrė kitais pavadinimais.

HDP jau dabar vargsta dėl tūkstančių savo narių ir dešimčių vietos pareigūnų suėmimo ir įkalinimo.

Dabartinė vyriausybės byla prasidėjo praėjus dviem savaitėms po to, kai 2021-ųjų vasarį Turkija per rizikingą operaciją, kurios tikslas buvo išgelbėti šiaurės Irake esančiuose urvuose PKK laikytus belaisvius, prarado 13 savo karių.

R. T. Erdoganas apkaltino PKK turkų kariams įvykdžius egzekuciją.

HDP paskelbė kruopščiai suformuluotą pareiškimą, kuriame išreiškė užuojautą, bet aiškiai nepasmerkė PKK.

Partijos bėdų padaugėjo, kai praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas įšaldė jos prieigą prie banko sąskaitos, per kurią ji gauna valstybės finansavimą.

Dėl šio sprendimo prieš rinkimų kampaniją partija netenka pagrindinio pajamų šaltinio.

„Akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo sprendimas blokuoti mūsų partijos lėšas yra politinis“, – sakoma HDP pareiškime.

Partija per mėnesį turės parengti savo gynybinę poziciją, o tada teismas susirinks ją svarstyti.

Kad būtų patvirtintas politinis draudimas, 15 teisėjų kolegijoje reikia dviejų trečdalių balsų daugumos.

HDP pareiškė, kad tikisi, jog byla bus baigta „artimiausiais mėnesiais, iki rinkimų“.

Vyriausiasis prokuroras teigė, kad nuosprendžio paskelbimo laikas yra paliktas „Konstitucinio Teismo nuožiūrai“.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Na

Lietuvoje koncervatoriai ir ta nori padaryt. Tik kitų kelių. Kaunas koncervatoriu lopšys

SUSIJUSIOS NAUJIENOS