Teismo procesui byloje dėl nuslėptų mokėjimų už tylą vadovavęs teisėjas antradienį iki rugsėjo 18 dienos atidėjo nuosprendžio paskelbimą Donaldui Trumpui, taip nukeldamas jį į laikotarpį po nacionalinio respublikonų suvažiavimo.

Tai pirmasis JAV Aukščiausiojo Teismo (AT) didelį rezonansą sukėlusio sprendimo dėl prezidento neliečiamybės padarinys.

Jungtinių Valstijų AT pirmadienį nusprendė, kad D. Trumpas, kaip buvęs prezidentas, turi tam tikrą neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo.

Šiuo sprendimu taip pat atidėtas jo teismo procesas dėl sąmokslo siekiant panaikinti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus.

Neilgai trukus po sprendimo paskelbimo, D. Trumpo teisininkų komanda laiške Niujorko teismui pareiškė, kad sprendimas dėl neliečiamybės patvirtina D. Trumpo poziciją, jog jis neturėtų būti teisiamas už savo tarnybinius veiksmus, ir pakartojo raginimą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį.

Bausmės paskyrimas buvo numatytas liepos 11 dieną, likus kelioms dienoms iki liepos 15-ąją vyksiančio nacionalinio respublikonų suvažiavimo Milvokyje, Viskonsino valstijoje. Jame D. Trumpas turėtų gauti oficialią partijos nominaciją prezidento rinkimams, kuriuose turėtų vėl susigrumti su demokratų prezidentu Joe Bidenu.

„Byla atidedama iki 2024 metų rugsėjo 18 dienos, 10 val. (17 val. Lietuvos laiku), kad būtų paskirtas nuosprendis, jei jis vis dar reikalingas“, – teismo pranešime teigė teisėjas Juanas Merchanas, suteikdamas laiko AT sprendimui apsvarstyti.

Manhatano apygardos prokuroras demokratas Alvinas Braggas anksčiau pareiškė, kad neprieštarauja atidėjimui, tačiau teigė manąs, kad kaltinamojo argumentai yra nepagrįsti.

Niujorko prisiekusieji gegužę pripažino D. Trumpo kaltę dėl visų jam pateiktų kaltinimų byloje dėl mokėjimų už tylą. Taip jis tapo pirmuoju baudžiamąja tvarka nuteistu buvusiu JAV prezidentu.

Jis buvo pripažintas kaltu dėl kiekvieno iš 34 kaltinimų klastojus verslo dokumentus, kad nusipirktų suaugusiųjų filmų žvaigždės Stormy Daniels tylą dėl jųdviejų 2006 metais galimai turėto romano. Jei būtų iškilusi į viešumą, ši istorija galėjo pakenkti jo 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijai.

„Garsus ir aiškus signalas“

Savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje D. Trumpas rašė, kad „buvo visiškai nekaltas nuo pat šios Milžiniškos ir Labai Neteisėtos Aferos pradžios, dar gerokai iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo“.

„Sprendimo dėl Neliečiamybės poveikis yra garsus ir aiškus signalas Jungtinių Valstijų Teisingumui. AŠ DIDŽIUOJUOSI BŪDAMAS AMERIKIEČIU!“ – pridūrė jis.

J. Bidenas pirmadienį perspėjo, kad AT sprendimas, anot jo, sukuria pavojingą precedentą, kuriuo D. Trumpas pasinaudos, jei lapkritį bus išrinktas.

Jeilio universiteto teisės profesorė Asha Rangappa naujienų agentūrai AFP sakė, kad veiksmai, už kuriuos buvo nuteistas D. Trumpas, atrodo labai nutolę nuo jo oficialių pareigų. Tačiau dėl to, kad AT savo sprendime pateikė ribotas gaires, „sunku pasakyti, kas skaitysis, o kas ne“, pridūrė ji.

D. Trumpas, figūruojantis keturiose baudžiamosiose bylose, deda visas pastangas, kad jų nagrinėjimas būtų atidėtas iki rinkimų pabaigos.

Konservatorių dominuojamas Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad D. Trumpas ir visi prezidentai apskritai turi absoliučią neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo už oficialius veiksmus, atliktus einant pareigas, tačiau vis tiek gali būti baudžiami už neoficialius veiksmus.

Vyriausiasis AT teisėjas Johnas Robertsas teigė, kad prezidentas nėra aukščiau įstatymo, tačiau turi absoliutų imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo už savo, kaip valstybės vadovo, oficialius veiksmus.

„Todėl prezidentas negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už naudojimąsi savo pagrindiniais konstituciniais įgaliojimais“, – pareiškė jis.

„Kalbant apie neoficialius prezidento veiksmus, imuniteto nėra“, – pridūrė J. Robertsas.

Jis sakė, kad byla buvo grąžinta žemesnės instancijos teismui, kad šis nustatytų, kurie iš D. Trumpui pateiktų kaltinimų yra susiję su oficialiu ir neoficialiu elgesiu jo prezidentavimo laikotarpiu.