Nors oro bendrovės nerimauja, kad keliautojai nesutiks mokėti didesnių kainų už bilietus, vykstantis karas, rodos, nesukėlė didelio susirūpinimo pirmadienį besibaigiančioje Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) metinėje konferencijoje Rio de Žaneire.
„Prognozuojame, kad vidutinės reaktyvinių degalų kainos bus 70 procentų didesnės nei praėjusiais metais. Dėl to mūsų bendra degalų sąskaita šiais metais padidės 100 milijardų JAV dolerių“, – susirinkusiems sakė IATA generalinis direktorius Willie Walshas.
Pernai aviakompanijos nerimą kėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtas muitų karas. „Manėme, kad tai pasaulio pabaiga“, – sakė Turkijos aviakompanijos „Pegasus“ vadovė Guliz Ozturk.
Tačiau šiemet apie D. Trumpą beveik nebuvo užsiminta, nepaisant tebevykstančio karo Artimuosiuose Rytuose, kuris padidino kuro kainas ir smarkiai sumažino pelningumą sektoriuje, kuris ir taip jau susiduria su sunkumais.
Vietoj to, 370 narių turinti IATA sutelkė dėmesį į šalių, kurios įvedė mokesčius už bilietus – dažnai siekdamos sumažinti anglies dioksido išmetimus – arba sugriežtino reguliavimą šioje pramonės šakoje, paviešinimą ir sugėdijimą. Dažniausiai kritikos taikiniu tapo Europos Sąjunga, o W. Walshas kritikavo bloko „populistinį“ parlamentą už tai, kad jis gynė didesnes kompensacijas keleiviams, nukentėjusiems dėl skrydžių vėlavimų.
Tuo metu spaudos konferencijoje, skirtoje ne iškastinio kuro, reikalingo oro transporto dekarbonizacijai, trūkumui, kritikos sulaukė ES reglamentai dėl minimalių tokių degalų kiekių, kurių privaloma turėti orlaivių bakuose.
Prognozuoja augimą
Remiantis sekmadienį paskelbtomis prognozėmis, aviakompanijos šiemet tikisi pervežti daugiau keleivių, tačiau uždirbti tik pusę to pelno, kurį gavo 2025 metais, nes aukštos degalų kainos, rodos, visiškai neatbaido keliautojų.
IATA prognozuoja, kad jos narės, kurioms tenka 85 proc. pasaulinio oro eismo, šiais metais perveš 5,1 milijardo keleivių – 2,4 proc. daugiau nei pernai, kai keleivių srautas, kaip buvo apskaičiuota, siekė 4,98 mlrd. 4 mlrd. riba buvo peržengta 2023 metais.
Žurnalistų paklaustas apie karo Artimuosiuose Rytuose poveikį, palyginti su 2020-2021 metų COVID-19 pandemija, IATA generalinis direktorius W. Walshas atsakė: „Aš to nelaikau krize.“
„Jūs žiūrite į sektorių, kuris prognozuoja augimą. Jei atmetame Artimųjų Rytų poveikį, matome 3,5 proc. augimą“, – sakė jis.
Tačiau šį augimą lydės tik pusė to pelno, kurį aviakompanijos uždirbo pernai, o Artimųjų Rytų oro linijos, kaip manoma, patirs nuostolių.
„Su karu susiję sutrikimai Artimuosiuose Rytuose ir didėjančios kuro sąnaudos pablogino oro linijų perspektyvas, – teigė W. Walshas. – Pelnas sumažės nuo 45 mlrd. JAV dolerių 2025 metais iki 23 mlrd. JAV dolerių šiais metais. O grynoji marža sumažės nuo 4,2 proc. iki 2 proc.“.
Remiantis IATA skaičiavimais, prognozuojama, kad grynasis pelnas sieks 4,50 JAV dolerio vienam keleiviui, o tai yra pusė praėjusių metų rodiklio.
Kylant kuro kainoms ir šį padidėjimą oro bendrovėms per didesnes bilietų kainas iš dalies perkeliant ant vartotojų pečių, prognozuojama, kad IATA narių oro linijų pajamos šiemet išaugs 9 proc. iki 1,165 trln. JAV dolerių.
„Oro linijos labiausiai kenčia nuo kuro kainų šoko. Nors bilietų kainos kyla, oro linijos vis dar dalį šio padidėjimo sugeria į savo pelną“, – teigė IATA.
Nepaisant didelio geopolitinio neapibrėžtumo ir negalėjimo numatyti karo trukmės, IATA nesijaudina dėl skrydžių paklausos.
Naujausi komentarai