B. OBAMA VADINA RUSIJĄ GRĖSME TAIKAI EUROPOJE

Kritikuodamas Rusiją JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį Maskvos agresiją Ukrainoje apibūdino kaip grėsmę taikai Europoje ir ryžtingai pažadėjo ginti savo sąjungininkes kurios baiminasi, kad gali tapti kitu Vladimiro Putino taikiniu.

„Anksčiau kartą jūs praradote savo nepriklausomybę. Su NATO jūs niekada jos nebeprarasite“, – sakė B.Obama po susitikimų su Baltijos šalių lyderiais Estijos sostinėje Taline.

B.Obama, kuris Jungtinėse Valstijose yra kritikuojamas dėl esą pernelyg didelio atsargumo Rusijos prezidento V.Putino atžvilgiu, griežtai pasmerkė Maskvos provokacijas. Jis tiesiai pareiškė, kad Rusijos pajėgos, kurios pastarosiomis savaitėmis įžengė į Ukrainą, nevykdo jokios humanitarinės ar taikos palaikymo misijos, kaip tvirtino Kremlius.

„Tai yra Rusijos kovinės pajėgos su rusiškais ginklais rusiškuose tankuose“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą sausakimšoje koncertų salėje.

B.Obama taip pat nusitaikė į vieną pagrindinių Rusijos argumentų savo provokacijoms Ukrainoje pagrįsti: rusakalbių, gyvenančių už Rusijos sienų, apsaugą. Kaip ir Ukrainoje, reikšmingos rusakalbių mažumos gyvena Estijoje ir kitose Baltijos valstybėse, ir tai didina jų nuogąstavimus, kad Maskva gali siekti įsikišti ir jų teritorijose.

„Mes atmetame melą, kad žmonės negali gyventi ir klestėti drauge vien dėl to, kad jų skirtinga kilmė ar (dėl to, kad) jie kalba skirtingomis kalbomis“, – sakė B.Obama.

Nepaisant griežto JAV lyderio tono, Vašingtonui ir Europos Sąjungai (ES) nepavyko pakeisti V.Putino kėslų dėl jau ne vieną mėnesį trunkančios krizės Rytų Ukrainoje. Nors keliais etapais įvestos Vakarų sankcijos pakenkė Rusijos ekonomikai, šios bausmės neprivertė V.Putino užbaigti to, ką Baltieji rūmai vadina nevaržoma parama promaskvietiškiems separatistams, keliantiems neramumus svarbiuose miestuose.

B.Obama nepasiūlė naujų Rusijos baudimo galimybių, tik – naujas sankcijas ir pakartojo savo nepritarimą įsitraukimui į konfliktą karinėmis priemonėmis.

Po susitikimo su Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiais jis pareiškė, kad JAV įsipareigojimas dėl naujausių NATO narių saugumo yra labai tvirtas.

„Mes ginsime savo sąjungininkus NATO, ir tai reiškia, kiekvieną sąjungininką. Šiame aljanse nėra senųjų ar naujųjų narių, mažesniųjų ir didesniųjų partnerių. Visi yra tiesiog sąjungininkai ... Ir mes ginsime visų iki vieno teritorinį vientisumą“, - sakė JAV prezidentas.

B.Obamos komentarus sveikino Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), kuris sakė, kad JAV įsipareigojimas jo šaliai „padėjo parodyti pavyzdį kitiems sąjungininkams NATO“. Vis dėl to jis toliau spaudė dėl pastovesnio NATO karinio buvimo jo šalyje, nors kai kurie sąjungininkai to nelabai norėjo – dėl 1997 metų susitarimo su Rusija, kuriuo Aljansas sutiko nesteigti nuolatinių bazių prie Rusijos sienų.

„Aš teigčiau, kad tai yra nenumatyta ir nauja saugumo aplinka“, – sakė T.H.Ilvesas.

Trečiadienį vakare B.Obama išvyks iš Estijos į Velsą, kur ketvirtadienį prasidės svarbus NATO viršūnių susitikimas. Tikimasi, kad Aljansas pritars planams dislokuoti daugiau karių ir įrangos Rytų Europoje, turint tikslą sukurti greitojo reagavimo pajėgas, kurias būtų galima dislokuoti per 48 valandas.

B.Obama yra antras Amerikos prezidentas, kuris eidamas šias pareigas apsilankė Estijoje. 2006 metais šioje Baltijos valstybėje lankėsi George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).

Atvykęs į Taliną B.Obama svečių knygoje parašė, kad buvo garbė apsilankyti „valstybėje, kuri demonstruoja, ką laisvi žmonės gali drauge pasiekti“.