Didžiausia JAV eksportuotoja „Boeing“ atsidūrė kryžminėje ugnyje po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė importo muitus Kinijos produkcijai iki 145 proc., išprovokuodamas atsakomuosius Pekino 125 proc. muitus amerikietiškiems gaminiams.

Tai daugiau nei dvigubai brangina Jungtinėse Valstijose pagamintų orlaivių ir atsarginių dalių kainas.

Antradienį D. Trumpas apkaltino Kiniją nesilaikant „didelio „Boeing“ sandorio“, po naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimo, kad Pekinas nurodė Kinijos aviakompanijos stabdyti „Boeing“ lėktuvų gavimą ir paprašė įšaldyti su orlaiviais susijusios įrangos bei dalių pirkimus iš JAV įmonių.

„Boeing“ komentuoti šią informacija atsisakė.

Kita vertus, „Boeing“ interneto svetainėje nurodoma, kad praėjusio mėnesio pabaigoje jos užsakymų knygoje buvo 130 orlaivių, kuriuos užsakė Kinijos klientai, įskaitant aviakompanijas ir lizingo bendroves.

Tačiau kai kurie pirkėjai pageidauja likti nežinomi, todėl tikrasis skaičius gali būti didesnis.

2024-aisiais „Boeing“ užsakovams pasaulyje perdavė 348 orlaivius – trečdaliu mažiau nei užpernai.

Pasak analitikų, Kinijos rinkos užsivėrimas didžiausiai JAV eksportuotojai ne tik smarkiai apsunkintų D. Trumpo pastangas subalansuoti šalies užsienio prekybą, bet ir turėtų tiesioginių finansinių pasekmių „Boeing“, kuri 60 proc. užsakymų kainos tradiciškai gauna po lėktuvų pristatymo.

Po praėjusių metų sunkumų „Boeing“ jau dabar smarkiai stokoja pinigų srautų, išsekusių dėl COVIC-19 pandemijos padarinių ir kitų problemų.