Šią savaitę keliuose Europos miestuose demonstracijose prieš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Remti ir ginti TTIP politikams tampa vis sudėtingiau, populiarėjant tokiems populistams, kaip kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kurie kaltina globalizaciją dėl esą pavogtų darbo vietų ir mažėjančių atlyginimų.

Slovakijos sostinėje veikiausiai bus aptartas ir kritikuojamas laisvosios prekybos susitarimas su Kanada, kurį oponentai vadina mėginimu sukurti pavojingą precedentą prieš užbaigiant dar didesnio masto derybas su JAV.

TTIP sukurtų didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos rinką su 850 mln. vartotojų, kuri driekiasi nuo Havajų iki Lietuvos. Tačiau šis susitarimas, dėl kurio deramasi nuo 2013 metų, tapo tikra „karšta bulve“ Europoje prieš artėjančius rinkimus JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Jį norima užbaigti iki JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) prezidento kadencijos pabaigos šiais metais.

TTIP „tampa vis mažiau ir mažiau įmanomas, bėgant laikui“, yra sakiusi ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malstriom).

„Su Jungtinėmis Valstijomis gali būti pasirašyta sutartis, tačiau po natūralios pauzės, kad būtų suteikta laiko naujai (JAV) administracijai“, – RTBF radijui sakė ji.

TTIP sutarčiai labiausiai priešinamasi Prancūzijoje. Šalies prekybos ministras Matthiasas Feklis (Matijasas Feklis) anksčiau yra sakę, kad Prancūzijos socialistinė vyriausybė neberemia derybų su JAV ir ragina Europą trauktis.

Vokietijoje TTIP jau skaldo valdančiąją koaliciją. Kanclerė Angela Merkel vis dar yra didžiausia Europoje sutarties rėmėja, tačiau jos koalicijos partneriai socialistai, vadovaujami vicekanclerio Sigmaro Gabrielio (Zigmaro Gabrielio), yra griežtai prieš ją nusiteikę.

Viltys dėl Kanados

Vis dar viliamasi, kad pavyks pasirašyti laisvosios prekybos sutartį (CETA) su Kanada, dėl kurios jau suderėta, tačiau jai dar turi pritarti visos valstybės narės. Ji taip pat susidūrė su opozicija Vokietijoje, Austrijoje ir Belgijoje. Tačiau praėjusią savaitę Vokietijos socialistai suvažiavimo metu tik per plauką jai pritarė.

Tikimasi CETA susitarimą pasirašyti su Kanados ministru pirmininku Justinas Trudeau (Džastinu Triudo) per ES ir Kanados viršūnių susitikimą spalio 27 d. Tuomet prasidėtų ilgokas sutarties ratifikavimas nacionaliniuose ir ES parlamentuose.

Penki svarbiausi klausimai 

1. Koks yra susitarimo tikslas?

TTIP sutartimi tikimasi paskatinti prekybą, kuri būtų naudinga verslui ir, teoriškai, darbuotojams bei visai ekonomikai. JAV ir ES dvišalės prekybos apimtys jau dabar yra milžiniškos ir sudaro daugiau nei 730 mln. JAV dolerių per dieną.

TTIP yra be galo svarbus susitarimas su milžinišku potencialu, leisiančiu sukurti daugiau darbo vietų, skatinti ūkio augimą ir nustatyti standartus“, – sakė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malstriom).

Jeigu šalims pavyks susitarti dėl šio ambicingo susitarimo, jis Europos Sąjungai iki 2027 metų gali atnešti 120 mlrd. eurų, o JAV – 95 mlrd. eurų vertės naudos, skaičiuoja ES.

2. Kaip vyksta derybos?

Derybininkai iš abiejų pusių rengia reguliarias penkių dienų derybų sesijas už uždarų durų ir sprendžia susitarimo detales. Kita tokia sesija vyks Niujorke spalio 15 d.

Europos Komisija mėgino nuraminti kritikus dėl skaidrumo stokos, todėl po kiekvienos tokios sesijos rengia spaudos konferencijas ir informuoja apie derybų eigą. Tačiau kritikai sako, kad didelė dalis informacijos vis dar yra konfidenciali. Dėl to derybininkai buvo apkaltinti slaptomis derybomis dėl tokių svarbių klausimų, kaip aplinkosauga, sveikata ir vartotojų teisės.

Po pastarosios sesijos Briuselyje derybininkai pareiškė esą pasiryžę susitarti, nepaisant opozicijos tokiose Europos galingose valstybėse, kaip Prancūzija ir Vokietija.

3. Koks bus pasaulinis poveikis?

Taisyklių, dėl kurių susitars ES ir JAV – nuo prekių ženklinimo ir higienos iki saugos standartų – laikysis ir kitos kompanijos, jeigu jos norės turėti prieiga prie naujos ES-JAV bendros rinkos.

„Jeigu mes tai padarome, mes tampame pasaulinio standarto šeimininkais, – sakė buvęs Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinis direktorius Pascalis Lamy (Paskalis Lami). – Korėjiečiai, japonai ir kinai turės taikytis prie europietiškų-amerikietiškų normų.“

JAV prezidentas Barackoas Obama (Barakas Obama) nori susitarti ir dėl panašios Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties, kuri, beje, neįtrauktų Kinijos – antros didžiausios pasaulyje ekonomikos.

4. Kokios yra pagrindinės pakto dalys?

ES ir JAV susitarimas apimtų daugybę prekybos sričių, tačiau gali būti padalintas į tris pagrindines sritis, kurios turės didžiulės įtakos verslui ir vartotojams:

a) Rinkos prieiga. Tai reiškia, kad bus panaikinti ar sumažinti importo muitai ir kitos prekybinės kliūtys. Be to, amerikietiškoms ir europietiškoms kompanijoms bus paprasčiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

b) Reguliacinis bendradarbiavimas. Tai reiškia, kad bus susitarta dėl vienodų taisyklių, ir eksportuotojai galės nerimauti tik dėl vieno taisyklių rinkinio, kuris apims viską – nuo produktų ženklinimo ir jų bandymo iki sveikatos ir saugos.

Ši dalis taip pat yra susijusi su tokiais jautriais klausimais, kaip pesticidų naudojimas ar hormonų naudojimas auginant galvijus.

c) Taisyklės. Čia kalbama apie tokių geografinių vardų, kaip šampanas, apsaugą, intelektinės nuosavybės teises ir kaip spręsti nesutarimus tarp kompanijų ir nacionalinių tarnybų.

5. Ar pavyks susitarti?

Derybos juda labai lėtai, nes susitarimas turės toli siekiančių pasekmių, todėl auga nerimas ir opozicija. B. Obama spaudžia, kad susitarimas būtų pasiektas iki šių metų pabaigos. Tačiau atrodo, kad dabar tai bus neįmanoma. Be to, rodos, abejose Atlanto vandenyno pusėje auga opozicija TTIP sutarčiai.

Jungtinėse Valstijose artėjant prezidento rinkimams, abu kandidatai – Donaldas Trumpas (Donald Trampas) ir Hillay Clinton (Hilari Klinton) – kritikuoja TTIP.

O Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) perspėjo, kad derybos gali žlugti, jeigu Jungtinės Valstijos nedarys nuolaidų.