„Brexit“ be sutarties planas: kas laukia Jungtinės Karalystės gyventojų ir verslo? | Diena.lt

„BREXIT“ BE SUTARTIES PLANAS: KAS LAUKIA JUNGTINĖS KARALYSTĖS GYVENTOJŲ IR VERSLO?

  • 7

Šių metų spalio 8 d. Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė paskelbė išsamų 159 puslapių dokumentą, vadinamąją Pasiruošimo „Brexit“ be sutarties ataskaitą (angl. No-Deal Readiness Report), kuria rinkėjams ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams siekiama pademonstruoti JK pasirengimą „Brexit“ be sutarties įgyvendinimui, praneša anglija.today.

Minėta ataskaita parengta po du mėnesius trukusio intensyvaus JK vyriausybės pasirengimo tikėtinam „Brexit“ be sutarties scenarijui – ataskaitoje aptariami prekybos, imigracijos, Šiaurės Airijos bei daugelis kitų aktualių JK ir ES santykių klausimų.

Skaitytojų dėmesiui pateikiame britų dienraščio „The Guardian“ parengtą ataskaitos apžvalgą.

Šiaurės Airija

JK vyriausybė žada neįvedinėti naujų patikros mechanizmų, išskyrus tam tikrus atvejus, Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje, jei įvyktų „Brexit“ be sutarties.

Pasak JK vyriausybės, ji pristatys būtinas įstatymo pataisas iki šių metų spalio 31 d., tačiau nepatikslino kokiais išimtiniais atvejais būtų papildomai vykdoma per sieną judančių žmonių ir prekių patikra.

Taip pat JK vyriausybė pripažįsta, jog tokia jos politika „Brexit“ be sutarties atveju būtų vienašališka ir laikina, todėl po „Brexit“ būtų siekiama kuo greičiau susitarti su ES ir Airija.

Nors ataskaitoje tik labai paviršutiniškai aptariamos ūkininkų ir kitų smulkiųjų verslininkų, kurių verslas priklauso nuo prekių tiekimo Airijai, problemos, tačiau kartu pažymima, jog „Brexit“ be sutarties atveju per Šiaurės Airijos ir Airijos pasienį eksportuojamoms britiškoms prekėms bus taikomi ES tarifiniai ir netarifiniai reikalavimai, todėl eksportuotojai turės užsitikrinti, jog jų prekės atitinka šiuos reikalavimus. JK vyriausybė patvirtino, jog iš Airijos į Šiaurės Airijos patenkančioms prekėms nebus taikomi jokie tarifai – tokios nuostatos laikėsi dar buvusios premjerės Theresa May vadovaujama vyriausybė.

Taip pat JK vyriausybė patvirtino, jog Jungtinės Karalystės ir Airijos piliečiai toliau galės naudotis bendra kelionių erdve ir lygiomis teisėmis abiejose salose (Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje), net ir „Brexit“ be sutarties atveju.

JK vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys privalės su savimi turėti automobilio draudimo žaliąją kortelę, jei JK registruotu automobiliu bus naudojamasi Airijoje.

Kita vertus Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje gyvenantys žmonės gali patirti netikėtų išlaidų dėl padidėjusių mobiliojo tarptinklinio ryšio (angl. roaming) įkainių, kurie buvo panaikinti prieš kelis metus.

JK gyvenantys ES piliečiai

Ataskaitoje teigiama, jog po „Brexit“ nutrūks laisvas žmonių judėjimas, kurio nutraukimas leis JK vyriausybei „sustiprinti darbo rinką“ per „sąžiningesnę, taškais grindžiamą, imigracijos sistemą“.

JK vyriausybė patvirtino savo įsipareigojimus JK gyvenantiems ES piliečiams, kurie po šių metų spalio 31 d. ir toliau galės dirbti, studijuoti bei turėti prieigą prie pašalpų ir viešųjų paslaugų, pavyzdžiui Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS), taip pat, kaip ir anksčiau. Tiesa, akcentuota, jog JK norintys likti ES piliečiai iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalės kreiptis dėl nuolatinio šalies gyventojo statuso.

Priminsime, jog JK visuomenė gana audringai sureagavo į Saugumo ministro Brandono Lewiso grasinimą, jog visi šalyje gyvenantys ES piliečiai, kurie iki 2020 m. pabaigos nesikreips dėl nuolatinio gyventojo statuso, gali būti deportuoti.

JK Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš šalyje gyvenančių 3 milijonų ES piliečių milijonas vis dar nesikreipė dėl nuolatinio JK gyventojo statuso gavimo – šiems asmenims gresia deportacija nuo 2021 m. pradžios.

JK vyriausybė planuoja, jog po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio, bus įgyvendinta nauja imigracijos tvarka, kuri bus taikoma visiems JK be tinkamos pateisinamos priežasties esantiems ES piliečiams.

Paklaustas, ar deportacija gresia ir tiems ES piliečiams, kurie per kitus 14 mėnesių nesikreips dėl JK nuolatinio gyventojo statuso gavimo, tačiau kurie atitinka visus teisinius nuolatinio gyventojo reikalavimus, B. Lewisas atsakė, jog tokiems asmenims irgi bus taikomos naujosios imigracijos tvarkos taisyklės, todėl jie galės būti deportuojami.

Kitaip tariant, deportacija gresia ir tiems JK gyvenantiems ir dirbantiems ES piliečiams, kurie nebus įteisinę savo kaip nuolatinio JK gyventojo statuso.

JK gyvenančių ES piliečių teises atstovaujanti grupė „the3million“ teigimu, dalis žmonių, kurie iki nurodytos datos (2020 m. pabaigos) nesikreips dėl nuolatinio JK gyventojo statuso gavimo, pateks į imigrantams „priešišką aplinką“ ir nesvarbu, kiek kartų JK vyriausybė teigtų, jog ES piliečiai bei jų šeimos yra britų draugai, kaimynai ir kolegos.

Į JK po „Brexit“ (po 2019 m. spalio 31 d.) atvykę ES piliečiai

JK vyriausybė ketina pristatyti naują programą ES piliečiams, kurie norės įsikurti JK po oficialios „Brexit“ datos (šių metų spalio 31 d.). Naujoji programa vadinsis „European temporary leave to remain“ („Euro TLR“), kuri įsigalios nuo 2021 m. pradžios ir suteiks galimybę gauti laikiną JK gyventojo statusą, galiojantį trejus metus.

Po „Brexit“ JK ketinantiems įsikurti ES piliečiams gali tekti savarankiškai pasirūpinti sveikatos draudimu, jei nustos galioti Europos sveikatos draudimo kortelės (EHIC) tvarka.

Taip pat JK vyriausybė nurodė darbdaviams iki 2021 m. neskirstyti darbuotojų į ES piliečius, kurie jau turi nuolatinį JK gyventojo statusą (angl. settled) ir tų, kurie dar šio statuso neturi ar tik neseniai atvyko į JK. Žadama, jog pereinamuoju „Brexit“ laikotarpiu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ES piliečių teisę gyventi ir dirbti JK toliau užtikrins galiojantis ES pasas arba nacionalinė asmens tapatybės kortelė, kaip dabar.

Nuo 2021 m. sausio JK vyriausybė pristatys Australijos pavyzdžiu taškais grindžiamą imigracijos tvarką, kuri bus taikoma visiems naujai į šalį atvykusiems ES piliečiams.

Pasienis

„Brexit“ be sutarties atveju lėktuvų eismas išliks toks pats kaip dabar, tačiau gali pasikeisti kelionių traukiniais ir autobusais tvarka.

Prekyba

„Brexit“ be sutarties atveju JK ir ES prekiaus vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisyklėmis, savarankiškai nustatant tarifus.

Prekių vežėjams teks iš anksto užpildyti muitų eksporto deklaracija (P2P), dar prieš krovininiams vilkikams patenkant į ES vykstančius keltus ar prekėms kertant sieną.

Žvejybos sektoriuje prireiks sugauto žuvų kiekio sertifikato visoms eksportuojamoms prekėms. Tikėtina, jog be šio sertifikato reikės dar kelių papildomų dokumentų siekiant atitikti ES reikalavimus.

Kokių dokumentų prekių eksportui prireiks „Brexit“ be sutarties atveju, galima pasitikrinti čia.

Prekių importuotojai susidurs su tarifais aibei importuojamų prekių, įskaitant mėsos ir pieno produktus, drabužius ir kitas prekes. JK vyriausybės tvirtinimu, nepaisant tikėtinų pokyčių, net 88 proc. į JK importuojamų prekių nebus taikomi jokie tarifai.

Kita vertus, eksportui taikomi tarifai palies 60 proc. viso JK eksporto į ES šalis. Kai kuriose eksportuojamų prekių srityse, pavyzdžiui, gamtos mokslų ir elektronikos srityje, eksporto tarifai bus minimalūs, tačiau tarifai kai kuriai eksportuojamai mėsos produkcijai gali siekti iki 65 proc.

Paslaugos

ES veikiančios JK kompanijos ir ES šalyse gyvenantys JK piliečiai, kurių veikla priklauso tik nuo ES darbo teisės, nebegalės tokiomis pačiomis sąlygomis kaip anksčiau teikti savo paslaugų, jei įvyktų „Brexit“ be sutarties.

Kitaip tariant, paslaugas eksportuojančios britiškos kompanijos, nebegalės tęsti savo veiklos, jei nebus įregistravusios savo padalinio ES.

ES gyvenantys britai, kurie teikia finansinės apskaitos, vertimo ir kitas paslaugas, nebegalės teikti savo paslaugų už valstybės, kurioje gyvena, ribų, nebent paslaugų teikėjai bus įgiję tokią teisę, pavyzdžiui, per ES valstybės pilietybės gavimą.

Duomenys

„Brexit“ be sutarties pasekmes nedelsiant pajus asmenys, verslas ar institucijos, prekiaujančios duomenimis, vykdančios duomenų mainus ar saugančios duomenis, įskaitant policiją, viešbučius, socialinių tinklų, transporto, technologijų ar kitas kompanijas.

ES neketina daryti išimčių organizacijoms, gaunančioms asmens duomenis iš ES/Europos ekonominės erdvės (EEA) valstybių, todėl prieiga prie šių duomenų JK gali būti nutraukta, kol JK nepriims atitinkamų įstatymų dėl ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (GDPR) nuostatų pritaikymo nacionalinėje teisėje.

Žinoma, GDPR pritaikymas JK nacionalinei teisei neįvyks pernakt, todėl JK vyriausybė spaudžia ES apsigalvoti ir suteikti JK išimtį duomenų apsaugos srityje, jei įvyktų „Brexit“ be sutarties.

Pabaigai: susitarti vis dar įmanoma?

Spalio 11 d. JK „Brexit“ ministras Stephenas Barclay atnaujino žlugusiomis laikytas derybas su Europos Sąjungos (ES) vyriausiuoju derybininku Micheliu Barnier po to, kai ketvirtadienį, spalio 10 d., JK premjeras Borisas Johnsonas susitiko su Airijos premjeru Leo Varadkaru.

Dvi valandas trukęs JK ir Airijos premjerų pokalbis abiejų dalyvių buvo įvardintas detaliu ir konstruktyviu. L. Varadkaro teigimu, „labai pozityvus ir daug žadantis“ susitikimas reiškė, jog JK ir ES derybos gali būti atnaujintos.

Tiesa, nei JK, nei Airijos vyriausybė neatskleidė, kas buvo sutarta pokalbio metu, tačiau, pasak L. Varadkaro, dabar jis yra įsitikinęs, jog JK nori „Brexit“ susitarimo, kuris gali būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

Kita vertus, pabrėžta, jog JK ir ES derybose vis dar išlieka klausimas dėl tikėtinų muitų iššūkių Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje bei Šiaurės Airijos pritarimo dalyvavimui po „Brexit“ numatytuose susitarimuose.

Nors politikos apžvalgininkai abejoja, jog konstruktyvus JK ir Airijos premjerų susitikimas padės susitarti dėl „Brexit“ sutarties iki šių metų spalio 17 d. įvyksiančio ES viršūnių susitikimo, tačiau bent jau stebima sušvelnėjusi ES pozicija dėl B. Johnsono naujojo „Brexit“ plano.

Priminsime, jog JK premjero siūlymu Šiaurės Airija iš ES muitų sąjungos pasitrauktų kartu su likusia JK 2021 m. pradžioje, tačiau Šiaurės Airija ir toliau vadovautųsi ES taisyklėmis žemės ūkio ir kitų prekių srityje, jei tam pritartų Šiaurės Airijos parlamentas. Teoriškai, toks susitarimas galėtų tęstis neribotą laiką, tačiau susitarimui kas ketverius metus turėtų pritarti Šiaurės Airijos parlamentas.

Taip pat B. Johnsonas siūlo, jog muitų patikra tarp JK ir ES būtų decentralizuota, muitų dokumentai būtų tvarkomi elektroniniu būdu, o fiziškai būtų atliekama tik labai nedaug prekių muitų patikrų, kurios būtų vykdomos ne pačiame Airijos ir Šiaurės pasienyje, tačiau tam tikslui numatytose prekių tiekimo grandinės vietose.

B. Johnsonas toliau laikosi nuomonės, kad „Brexit“ įvyks šių metų spalio 31 d. su sutartimi arba be jos, nepaisant to, jog JK Parlamentas yra priėmęs įstatymą, įpareigojantį premjerą kreiptis dėl „Brexit“ pratęsimo, jei „Brexit“ sutartis arba pasitraukimas be sutarties nebus patvirtintas JK Parlamente iki šių metų spalio 19 d.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

...

prasidėjo titaniko (EU) skendimas.

99,99%

kad britai atsities ir jog taip bus parodo jų išstojimas iš eu.

Bnefitcikai

Visi namo kelti lietuvos ekonomika
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS