Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris BBC radijui sakė, kad „gynybos ir saugumo srityse yra daugiau nestabilumo ir didesnių grėsmių, nei buvo daugelį metų“.

Vėliau jo leiboristų vyriausybė paskelbs strateginę gynybos apžvalgą. Šiame dokumente bus įvertintos grėsmės, su kuriomis susiduria JK, ir pateiktos rekomendacijos.

Britų laikraštis „The Guardian“ savaitgalį pranešė, jog apžvalgoje rašoma, kad Britanija įžengia į „naują grėsmės erą“, nes dronai ir dirbtinis intelektas keičia šiuolaikinį karą.

„Norėjau apžvalgos, kurioje būtų aprašyti iššūkiai, su kuriais iš tikrųjų susiduriame ir greičiausiai susidursime artimiausioje ateityje“, – pirmadienį transliuotojui BBC sakė K. Starmeris.

„Principai aiškūs: pasirengimas kovai, mūsų pajėgų integravimas (...) ir požiūris, kad pirmiausia – NATO“, – pridūrė jis.

JK skuba labiau apsiginkluoti dėl Rusijos keliamos grėsmės ir nuogąstavimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nebepadės apsaugoti Europos.

K. Starmeris sakė, kad tai bus „stiprybės ir saugumo planas ateinantiems dešimtmečiams“.

„Kasdienės atakos“

Vasarį K. Starmerio vyriausybė įsipareigojo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai būtų didžiausias karinių išlaidų padidėjimas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Nepaisant biudžeto apribojimų, vyriausybė siekia, kad po kitų rinkimų, kurie įvyks 2029-aisiais, išlaidos gynybai sudarytų 3 proc. BVP.

Leiboristų vyriausybė pareiškė, kad sumažins JK pagalbą užsieniui, siekdama padidinti išlaidas gynybai.

Remdamasi peržiūros, kuriai vadovavo buvęs  NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas, rekomendacijomis, vyriausybė sekmadienį pareiškė, kad padidins atsargas ir ginklų gamybos pajėgumus.

Tai apima 1,5 mlrd. svarų sterlingų (1,8 mlrd. eurų) „pastatyti mažiausiai šešioms šaudmenų ir energetikos gamykloms“ ir įsigyti 7 tūkst. šalyje pagamintų tolimojo nuotolio ginklų, taip pat 6 mlrd. svarų sterlingų (7 mlrd. eurų) šaudmenims per šią parlamento kadenciją.

Vėlai sekmadienį vyriausybė taip pat pranešė, kad pagal gynybos aljansą AUKUS su Australija ir JAV pastatys iki 12 naujų atakos povandeninių laivų ir investuos 15 mlrd. svarų sterlingų (18 mlrd. eurų) į branduolinių kovinių galvučių programą.

Praėjusią savaitę Gynybos ministerija pažadėjo skirti 1 mlrd. svarų sterlingų (1,2 mlrd. eurų) „kibernetinei vadavietei“, kuri padėtų mūšio lauke, sukurti.

„Dabar gyvename pasaulyje, kuris keičiasi (...) ir kuriame kyla vis daugiau grėsmių“, – sekmadienį duodamas interviu BBC sakė gynybos sekretorius Johnas Healey.

„Tai didėjanti Rusijos agresija. Tai kasdienės kibernetinės atakos, nauji branduoliniai pavojai ir didėjanti įtampa kitose pasaulio dalyse“, – sakė jis.

Iššūkių kelianti Kinija

Paskutinę tokią gynybos peržiūrą 2021-aisiais užsakė ankstesnė konservatorių vyriausybė, o 2023-aisiais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ji buvo pakoreguota.

Pristatydamas naująją apžvalgą, G. Robertsonas sakė, kad joje bus sprendžiama Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos keliamų grėsmių problema, ir pavadino šias šalis „mirtinu ketvertu“.

Laikraštyje „The Sun“ paskelbtame straipsnyje K. Starmeris neminėjo Kinijos, tačiau perspėjo, kad „Kremlius dirba ranka rankon su savo bičiuliais Irane ir Šiaurės Korėjoje“.

Švelnesnė retorika Kinijos atžvilgiu atitinka leiboristų vyriausybės pastangas gerinti santykius su Pekinu, kurie buvusio ministro pirmininko Rishi Sunako konservatorių vyriausybės laikais buvo pasiekę žemiausią lygį.

Anot „The Guardian“, apžvalgoje Rusija apibūdinama kaip tiesioginė ir reali grėsmė, o Kinija vadinama „sudėtingu ir nuolatiniu iššūkiu“.

Tuo metu, kai Vašingtonas reikalauja, kad NATO sąjungininkės stiprintų savo gynybą, JK svarsto galimybę sustiprinti savo atgrasymo priemones ir iš Jungtinių Valstijų įsigyti branduolines raketas galinčių nešti lėktuvų, pranešė laikraštis „The Sunday Times“.

Nepatvirtindamas ir nepaneigdamas, J. Healey sekmadienį sakė, kad „griežtas atgrasymas yra absoliučiai būtinas siekiant užtikrinti Britanijos ir britų saugumą“.