Bulgarija – svaiginanti rožių, vyno ir saulės šalis

Trešnių skonis burnoje ir iš Juodosios jūros ištraukta perlamutrinė kriauklė ant kaklo sugrįžo kartu su manimi iš Bulgarijos. Tik dvi valandos skrydžio iš Varnos į Vilnių, ir tai, kas buvo tikra, virto tik prisiminimais.

Kaitri saulė ir gaivus jūros brizas. Smaragdinis jūros vanduo ir saldus rožių kvapas. Suktas kalnų kelias ir raudonai aguonomis žydintys laukai. Skurdžios, bet švarios pakelės. Nuoširdūs ir draugiški žmonės, kasvakar stovintys ant įkaitusio kurorto grindinio ir neįkyriai kviečiantys užsukti būtent į jų kavinę. Šokiai ant žarijų. Galvos linksėjimas, kai prieštarauji, ir purtymas, jei sutinki. Vakaro šviesomis tviskančios pakrantės promenados, kuriomis norisi vaikščioti ir vaikščioti. Nakties šurmulys, prasmengantis stilinguose naktiniuose klubuose. Visada draugiškai nusiteikę gatvės prekeiviai, nesupykstantys, jei neperki, o tik smalsauji.

Humaniškos kainos ir visiškas saugumas kurortuose, kur policininkus teko matyti tik įvažiuojant ir išvažiuojant iš miestelių prie užkardos. Čia jie stropiai tikrina kiekvieną į kurorto teritoriją atvykstantį bei išvykstantį automobilį - kur ir kokiu tikslu.

Greičiausiai jų nedomina gatvėse stovinėjančios ir save kas vakarą nepigiai parduodančios čigoniukės, kuriomis susigundo vieną kitą šaltos rakijos ar aromatingo bulgariško vyno taurę išlenkęs svetimšalis.

Pasakojama, kad ne vienas atsitokėjęs pasigenda dokumentų ir pinigų, tačiau argi policija gali apsaugoti tą, kuris pats nesisaugo.

Tokie pirmieji įspūdžiai iš trijų pačių populiariausių Bulgarijos kurortų Albenos, Auksinių kopų ir Saulėtojo kranto, į kuriuos turizmo agentūra „FiJi Travel“ jau keletą metų vienintelė lietuviams ir latviams padeda iš naujo atrasti Bulgariją.

Ką šiandien išlepintam vakarietiškuose užsienio kurortuose lietuviui gali pasiūlyti šalis, kažkada vadinta šešioliktąja Sovietų Sąjungos respublika?

Kalbos apie puikius kurortus pasiekdavo ir mus, tačiau ne kiekvienam buvo leidžiama ten patekti. Šiandien čia keliaujant lietuviams nereikalinga net viza, o ir patys kurortai toli gražu nebepanašūs į tuos, kurie yra išlikę atmintyje.

Saulė teka iš jūros

Bulgarai sako: “Kai Dievas dosnus, jis piešia pasaulį trimis spalvomis: žydra - jūrą ir dangų, žalia - mišką, geltona - senąjį smėlį ir persiką”. Būtent šiomis spalvomis nuspalvinti trys populiariausi Bulgarijos kurortai. Giedras dangus, smėlėti paplūdimiai ir, kaip bebūtų keista, lapuočių žaluma. Albenos kurortą supantis laukinis miškas yra įtrauktas į saugomų objektų paveldą. Tiesa, dėl pelkėto miško šiame kurorte poilsiautojus kartais vargina uodai, kurių antplūdžiui kurortas ruošiasi iš anksto ir juos masiškai naikina.

Bulgarijos Rivjeroje Juodoji jūra svetinga ir viliojanti - švari, rami, be potvynių ir atoslūgių, palyginti negili ir saugi pakrantė. Juodosios jūros vanduo yra du kartus mažiau druskingas už Viduržemio jūros vandenį, o be to, čia nėra plėšriųjų žuvų. Saulėtas krantas - vienas nedaugelio Europos kurortų, kur paplūdimys yra su rytiniu jūros horizontu. Diena čia prasideda iš karto saulei pasirodžius virš horizonto. Saulėtu krantu šis kurortas buvo pavadintas todėl, kad jame per metus būna daugiausiai saulėtų dienų. Suskaičiuota, kad nuo gegužės iki spalio čia būna apie 1700 saulėtų valandų. Jūros brizas formuoja malonias dienas ir vėsias naktis. Kurortas Auksinės kopos yra įkurtas nacionaliniame parke, pačiame švariausiame pajūrio regione. Tinkamai išnaudodami tai, ką sukūrė pati gamta, bulgarai stengiasi kurti ir patys.

Kurortai keičiasi

Žlugus socializmui Bulgarija ir jos kurortai išgyveno ne pačius geriausius laikus. Iki tol “žvaigždutėmis” nežibėjusi turizmo industrija dar labiau smuko. Tačiau tik tol, kol bulgarai visko „nepastatė“ ant turizmo kortos ir nepritraukė čia didelių investicijų iš užsienio. Šiandieniniai kurortai beveik niekuo nebeprimena senųjų. Jie kasmet keičiasi, gražėja, dygsta nauji pastatai, jūros pakrantėje tiesiamos naujos promenados, vilioja šviečiantys barai, lyg žydros akys raibuliuoja naujų aukščiausios klasės viešbučių baseinai, stebina neatpažįstamai renovuojami senieji pastatai.

1999 metais valstybei priklausę poilsio namai buvo pradėti privatizuoti. Pirmieji - Saulėtame krante. Šiandien čia nebėra nė vienos valdiškos poilsiavietės. Stebina ne tik naujų statybų tempai, bet ir mastai. Sunku ir suskaičiuoti, kiek naujų viešbučių šiuo metu dar statoma. Nuostabiausia yra tai, kad juos tikimasi atidaryti dar šį sezoną.

Bulgarai įpratę sezono pradžia laikyti antrąją birželio pusę, netgi liepą, todėl mano, kad viešbučius atidaryti suspės iki sezono pradžios. Poilsiautojus kaimynystėje vykstančios statybos nuteikia nemaloniai, tačiau ir patys bulgarai sakosi nustebę, kad jau pirmosiomis vasaros dienomis juos užplūdo poilsiautojai, kurie apgyveno 80 proc. viešbučių. Pernai tuo pačiu metu tebuvo apgyvendinta tik 30 proc. visų poilsinių.

Jei vis dėlto šie pastatai nebus baigti statyti iki liepos pradžios, jų statyba bus sustabdyta ir netrikdys poilsiautojų.

Pamėgo vokiečiai

Kur kas mažiau statybų Auksinėse kopose. Vienintelis iš trijų populiariausių Bulgarijos kurortų Albena visiškai nėra pakitęs. Pačiame mažiausiame kurorte nuo 1969 metų nepastatytas nė vienas naujas pastatas. Tačiau beveik visi viešbučiai renovuoti, o trijų liukso klasės viešbučių kambariai - kaip broliai dvyniai. Kai kuriuose iš jų išskirtinai gyvena vokiečiai. Nuo seno pamėgę Bulgarijos kurortus jie čia daug investuoja. Nors Bulgariją mėgsta ir italai, prancūzai, anglai, skandinavai, išskirtinis dėmesys čia skiriamas vokiečiams. Kurortuose visi laisvai kalba vokiškai, tik šia kalba viešbučiuose animatoriai linksmina vaikus. Nors valstybinė kalba šioje šalyje yra bulgarų, kurortuose laisvai galima susikalbėti ne tik vokiečių, bet ir rusų, anglų, prancūzų kalbomis.

Turtais neišsiskiria

Bulgarija - Balkanų pusiasalio šalis ant Europos krašto. Tik keli šimtai kilometrų ją skiria nuo Stambulo - Turkijos miesto, kurio pusė yra Europoje, pusė - Azijoje. Daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių kilometrų gyvena apie 9 milijonai gyventojų, kurių didžioji dalis – bulgarai. Šalį supa Turkijos, Graikijos, Makedonijos, Jugoslavijos kaimynystė, Dunojaus upe Bulgarija ribojasi su Rumunija, o Juodoji jūra skiria nuo Ukrainos ir Rusijos.

Bulgarija, kaip ir visos Balkanų pusiasalio šalys, neišsiskiria savo turtais.

Daugelis gyventojų yra ūkininkai ir gyvena mažuose miesteliuose bei kaimuose. Jie augina kukurūzus, miežius, vaisius ir daržoves, avis, ožkas. Didžioji dalis to, ką jie pagamina, yra skirta pramisti patiems. Klimatas čia švelnus. Vasarą temperatūra siekia apie 30 laipsnių, bet žiemos būna šaltos ir snieguotos.

Balkanai ne kartą buvo nukariauti, todėl čia galima rasti didžiulę kultūrų ir architektūrų įvairovę. Kaip didžiausią priespaudą ir vergiją bulgarai iki šiol prisimena 500 metų trukusią turkų Osmanų jungą, kurio metu bulgarų berniukai buvo atimami iš tėvų ir auginami kaip turkų kariai. Vėliau jie nežinodami savo tikrųjų šaknų kovose žudydavo savo tėvus ir motinas. Užkariautojai bulgarams leido statyti šventyklas ne aukštesnes kaip turkas ant žirgo. Tačiau nepaisant šimtmečius trukusios priespaudos bulgarai neišdavė krikščioniškojo tikėjimo. Keistas bulgarų elgesys, atvirkščiai nei mums įprasta, purtyti galvą, norint ką nors patvirtinti, ir linkčioti, norint pasakyti „ne“, taip pat kildinamas iš turkų priespaudos laikų. Pasakojama legenda, jog turkas, norėjęs priversti tekėti bulgarę, įrėmė jai į pasmakrę durklą. Paklausta, ar tekės, mergina, norėdama išlikti gyva, atsakydama „taip“ papurtė galvą.

Bulgarai sako neturį išvystytos pramonės, žemės ūkio. Istorija yra vienintelė vertybė, likusi iš praeities, kurią jie brangina.

Brangina jie ir turistus. Saulėtos Bulgarijos pakrantės su smėlėtais paplūdimiais ir viduramžiškais miestukais kasmet sutraukia šimtus tūkstančių poilsiautojų iš visos Europos. Jie daliai šalies gyventojų yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis ištisus metus.

Kurortuose nėra nuolatinių gyventojų ir jie veikia tik vasarą. Pasibaigus sezonui viešbučiai užsidaro ir kurortai ištuštėja. Kol mes dirbame, o statinėse noksta bulgarų vynuogynuose suskintų vynuogių vynas, bulgarai traukia į nuosavus kalnus Balkanų kalnagūbryje. Čia jie turi puikias slidinėjimo trasas.

Karalienės namai

Kurorte visada sunku suderinti norą ilsėtis su noru pamatyti ir kuo daugiau sužinoti. Netikėkite, jei kas sako, kad Bulgarijoje nėra ką pamatyti. Visai šalia Saulėto kranto magiškas senasis Nesebro miestelis, įtrauktas į UNESCO saugomų paminklų sąrašą. Galite rinktis ir paklaidžioti po kitą miestą muziejų - Sezopolį.

Balčike stebina daugiau nei 3 tūkst. rūšių augalų botanikos sodas, įsteigtas šalia buvusios Rumunijos karalienės Marijos vasaros rezidencijos. Jame esanti kaktusų kolekcija yra viena garsiausių Europoje po Monako. Įdomiausia tai, kad kaktusai lauke nežiemoja. Kelių metrų aukščio augalai yra iškasami ir pernešami į patalpas. Už poros dešimčių kilometrų esantis legendomis apipintas iškyšulys Kaliakra yra unikalus gamtos kūrinys. Du kilometrus besiveržiantis į jūrą ir iškylantis virš jos 70 metrų aukščio uolomis šis gamtos stebuklas yra mažytė Bulgarijos istorija, slepianti savyje lobius ir nuostabias legendas.

Iš rožių - ir uogienė

Ieškantiesiems dar daugiau egzotikos - kelionė į Stambulą, miestą kuriame baigiasi Europa ir prasideda Azija. Tik Bulgarijoje galite pamatyti daugiau niekur pasaulyje nešokamą basų nestinarų šokį ant žarijų. Šio šokio techniką bulgarai perduoda iš kartos į kartą. Niekas nežino, kiek tokių šokėjų dar yra likę šalyje, tačiau teigia, kad labai mažai. Poilsiautojų malonumui siūlomas kruizas laivu ir žvejyba jūroje, ekskursija į midijų fermą ir, žinoma, galvą apsukanti vynų degustacija...

Tų, kurių netenkina pilvų vartymas saulėkaitoje, paslaugoms - jojimo mokyklos, buriavimo ir nardymo pamokos, teniso aikštynai, vandens dviračiai, burinės jachtos, vandens slidės, vandens parašiutai.

Trokštantieji patirti ir pamatyti dar daugiau gali išsinuomoti automobilį. Kas galėtų atsispirti aplankyti Rožių slėnį, kurį nuo kurortų skiria apie 300 kilometrų? Frakijos lygumoje Rožių slėnyje gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje rankomis skinami rasoti rožių žiedlapiai, iš kurių spaudžiamas aliejus. Bulgarai pagamina 85 proc. viso pasaulio rožių aliejaus. Šalia judrios Auksinių kopų promenados – besisusinčios moters skulptūra.

Beje, Bulgarijoje galite paskanauti rožių medaus ir netgi rožių žiedlapių uogienės. Čia apsilankę negalite neparagauti firminių agurkų, pomidorų ir brinzos salotų šopskij, taip pat šaltos agurkų sriubos, primenančios šaltibarščius, tarator. Atsigaivinti čia geriausia ne vandeniu ar alumi, o vandeniu, skiestu rūgusiu pienu airian. Sakoma, kad airian yra bulgarijos ilgaamžių gėrimas. Turistai, be abejo, mieliau čia gurkšnoja skanų bulgarišką alų, aromatingą vyną bei iš vynuogių, persikų ar obuolių gaminamą rakiją. Kol dar jos yra. Bulgarai baiminasi, kad Europos Sąjunga gali uždrausti šios firminės „naminukės“ gamybą.