Bulgarijos parlamentas antradienį oficialiai patvirtino laikinąją vyriausybę, kuri vadovaus iki pirmalaikių šalies parlamento ir Europos Parlamento rinkimų birželio 9 dieną.

60 metų Dimitaras Glavčevas buvo prisaikdintas laikinuoju ministru pirmininku per ceremoniją Nacionalinėje Asamblėjoje, kur prisiekė ir jo ministrai. Jį parinko Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, vadovaudamasis neseniai priimtomis konstitucijos pataisomis, pagal kurias jis galėjo rinktis tik iš kelių aukšto rango valstybės pareigūnų.

Nacionalinės audito tarnybos vadovas, buvęs centro dešiniosios GERB partijos įstatymų leidėjas ir parlamento pirmininkas D. Glavčevas sakė, kad ministrai, kuriuos jis atrinko į savo laikinąjį ministrų kabinetą, yra „vienodai nutolę nuo visų politinių partijų“.

Šis žingsnis žengtas po to, kai dvi didžiausios politinės frakcijos – GERB ir partijos „Tęsiame permainas“ vadovaujami reformistai – po devynių mėnesių bendro darbo nesugebėjo rasti sutarimo, kad galėtų tęsti savo koaliciją.

Koalicijos žlugimas kovą padėjo nutiesti kelią pirmalaikiams parlamento rinkimams, šeštiesiems nuo 2021-ųjų balandžio. Jie, kaip tikimasi, pagilins politinę krizę ir sustabdys svarbias reformas.

Dviejų buvusių koalicijos partnerių nesutarimai tęsėsi dėl kai kurių laikinosios vyriausybės ministrų. Reformistai skundžiasi, kad jų oponentai dominuoja naujajame ministrų kabinete ir gali pasinaudoti savo padėtimi, kad pasiektų nesąžiningą pergalę rinkimuose.

Reformistų lyderis Kirilas Petkovas sakė, kad vidaus reikalų ministro Kalino Stojanovo parinkimas į laikinąją vyriausybę „yra pasipiktinimą keliantis ir įžeidžiantis, prastas bandymas paslėpti įvairias priklausomybes šiame ministrų kabinete“.

Pilietinių grupių teigimu, K. Stojanovas buvo atsakingas už balsų pirkimą per ankstesnius vietos valdžios rinkimus.

Rinkimai pokomunistinėje Bulgarijoje iš esmės būna laisvi ir demokratiški, tačiau per praėjusius rinkimų ciklus dažnai kildavo tokių problemų kaip balsų pirkimas ir kolektyvinis balsavimas.

Pagrindinė D. Glavčevo užduotis bus surengti sąžiningus rinkimus 6,5 mln. gyventojų turinčioje Balkanų šalyje, kurioje vyrauja didžiausia pajamų nelygybė 27 narių Europos Sąjungoje.

Analitikai prognozuoja, kad birželį vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose tikriausiai vėl bus išrinktas susiskaldęs parlamentas, o tai padidins politinį nestabilumą ir sužlugdys viltis visiškai įstoti į ES bevizę Šengeno erdvę ir euro zoną bei gauti milijardus eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondų.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad artėjantis balsavimas gali sustiprinti nacionalistines ir prorusiškas partijas, kurios naudojasi šalies gyventojų baimėmis ir Maskvos dezinformacija, sukėlusia gilius nesutarimus visuomenėje.