Praha trečiadienį pranešė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, išsiuntė Kyjivui karinės įrangos už 288 mln. dolerių (267 mln. eurų).

Vidurio Europos šalis pirmą kartą nuo lapkričio paskelbė atnaujintą informaciją apie pagalbą Ukrainai.

Čekija, Europos Sąjungos ir NATO narė, kurioje gyvena 10,9 mln. žmonių, buvo viena pirmųjų valstybių, ėmusių tiekti ginklus karo nuniokotai šaliai, sakė gynybos ministrė Jana Černochova.

Ministerija tokius duomenis atskleidžia retai dėl saugumo sumetimų, o ministrų kabinetas ginklų tiekimą Ukrainai visada tvirtina įslaptintai.

Iki šių metų gegužės 31 dienos Praha išsiuntė Ukrainai aštuonis orlaivius, 62 tankus, 131 šarvuotį, 26 cheminių tyrimų automobilius ir 16 oro gynybos mašinų, nurodė Gynybos ministerija savo interneto svetainėje.

Be kita ko, ji taip pat parūpino 47 automobilius, 13 haubicų, 12 raketų paleidimo įrenginių, 4,9 tūkst. raketų, 645 prieštankines raketas ir 8 tūkst. granatsvaidžių.

Kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas gegužę pareiškė, kad NATO per metus Ukrainai nori skirti ne mažiau kaip 40 mlrd. eurų.

Gynybos ministrė pirmadienį sakė, kad Čekijos atsargos senka, tačiau šalis vis dar turi resursų, kuriuos gali skirti Ukrainai.

„Kadangi mes gauname Vakarų karinę techniką, pakeičiančią mūsų senas technologijas, mes vis dar turime tam tikrų išteklių“, – sakė J. Černochova.

„Taigi vis dar galime kažką nusiųsti ir tai darysime“, – pridūrė ji.

Praha neseniai pasirašė susitarimus pirkti iki 92 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“. Jie pakeis pasenusius sovietinių laikų tankus.

Ji taip pat planuoja iš Švedijos įsigyti 24 JAV gamybos naikintuvus F-35, 48 izraelietiškas raketas „oras-oras“ ir 210 kovos mašinų „CV 90“, siedama padidinti šių metų išlaidas gynybai iki NATO reikalaujamų 2 proc. nuo BVP.

Praha taip pat vadovauja tarptautinei iniciatyvai pirkti artilerijos sviedinius Ukrainai už Europos ribų. Birželį ji išsiuntė pirmuosius 50 tūkst. sviedinių.

Iniciatyva, kurioje dalyvauja 18 šalių – tarp jų Kanada, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Portugalija – surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1.6 mln. eurų), už kuriuos šiemet bus nupirkta 500 tūkst. sviedinių.

Šis siekis iš dalies kompensuoja tai, kad ES neįvykdė savo pažado iki šių metų kovo pabaigos nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių. Jis žlugo dėl ribotų gamybos pajėgumų.

Čekų ministrė sakė, kad kitą savaitę Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus proga derėtis dėl papildomo finansavimo šiai iniciatyvai.

„Mes vis dar žinome apie daugybę šaudmenų šaltinių, kuriuos galime įsigyti ir nusiųsti Ukrainai“, – pridūrė J. Černochova.