EVT PREZIDENTO CH. MICHELIO SPRENDIMAS, SUKĖLĘS DOMINO EFEKTĄ

Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Charles’is Michelis nusprendė kandidatuoti į Europos Parlamentą (EP). Gal kiek nustebinęs, tačiau iš tiesų logikos nestokojantis sprendimas gali sukelti tikrą domino efektą ir padaryti įtaką kitų svarbių politikų ėjimams.

Nerimas ir nusivylimas

2024-ieji daugybei šalių yra rinkimų metai, ne išimtis ir EP. Kartu atsinaujins Europos Komisijos (EK) sąstatas, galiausiai bus tvirtinamas naujas EVT prezidentas. Štai čia dabartinis EVT lyderis, buvęs Belgijos premjeras Ch. Michelis pateikė pirmąją Naujųjų metų staigmeną: jis patvirtino, kad kandidatuoja į EP.

Šis žingsnis Briuselyje sukėlė ažiotažą, nes tai reiškia, kad 48-erių Ch. Michelis beveik neabejotinai pasitrauks iš savo posto liepą, kai turėtų būti renkamas naujas EVT pirmininkas. Kaip mat kilo kita intriga: ar negali nutikti taip, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas perims vadovavimą 27 vyriausybių ir valstybių vadovų susitikimams? Būtent toks scenarijų būtų įmanomas, jei iki potencialaus Ch. Michelio pasitraukimo iš posto nebus paskirtas naujas EVT pirmininkas, nes kaip tik liepą Vengrija perims pirmininkavimo ES estafetę.

Kritikai smerkia Ch. Michelį. „Jis visada buvo labiau susirūpinęs savo ateitimi nei dabartiniu darbu“, – Briuselio leidiniui „Politico“ sakė vienos ES šalies diplomatas. Nemaža dalis kitų atkartojo šią nuotaiką, tačiau taip pat nurodė, kad Ch. Michelio žingsnis vis dėlto yra logiškas.

Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis tam pačiam leidiniui išreiškė požiūrį, jog Ch. Michelio žingsnis sukels daugiau nestabilumo EVT ir gali būti, kad sprendimų priėmimą atiteks po pusmečio pirmininkausiančiai Vengrijai. Pasak M. Weberio, Ch. Michelio, kaip EVT prezidento, vaidmuo yra labai svarbus siekiant išlaikyti tęstinumą, kai liepos mėnesį vyks EP ir EK perėjimo tarp dviejų kadencijų periodas. M. Weberis pridūrė: „Būtent todėl EVT pirmininko kadencija yra ilgesnė nei kitų dviejų institucijų“.

Koks scenarijus?

Ch. Michelis į EP kandidatuos kaip pagrindinis Belgijos liberalios Reformistų judėjimo partijos kandidatas. Paprastai ši partija ES rinkimuose gauna nuo dviejų iki trijų vietų Parlamente, vadinasi, Ch. Michelis beveik neabejotinai pelnys vieną iš jų. Jis EVT pirmininko postą turėtų palikti liepą, o ne gruodį, kaip priklausytų einant pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tai savaime ES vadovus privers anksčiau apsispręsti, kaip jie skirs visas svarbiausias pareigas, įskaitant ir Komisijos pirmininko.

Nepaisant kai kurių pareigūnų spėlionių, Ch. Micheliui, pareiškusiam norą dalyvauti EP rinkimuose, nebūtina iš posto pasitraukti anksčiau laiko – skirtingai nei komisarams, kurie privalo išeiti atostogų, kai agituoja dėl kitų pareigų. Kol kas atrodo, kad Ch. Michelis žada EVT lyderio poste likti iki pat liepos vidurio, kai (pergalės atveju) pradės eiti savo naująsias EP nario pareigas.

Turėdamas beveik garantuotą vietą EP, Ch. Michelis gali pretenduoti kaip liberalios partijos „Atnaujinkime Europą“ kandidatas į EK pirmininko postą.

Ch. Micheliui artimas pareigūnas žiniasklaidai tvirtino, kad dėl jo įpėdinio turėtų būti apsispręsta dar birželį, kad šis galėtų pradėti vykdyti savo naujus įgaliojimus anksčiau ir nesusidarytų vakuumas, dėl kurio rotacijos būdu pirmininkaujančios valstybės vadovas – šiuo atveju euroskeptikas V. Orbanas – perimtų šias pareigas kaip laikinasis EVT vadovas.

Tačiau Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas paragino žiniasklaidą sušvelninti spekuliacijas šia tema. „Visiems, kurie svarsto, ar ministras pirmininkas V. Orbanas galėtų būti laikinuoju EVT pirmininku, jei EVT pirmininkas taptų europarlamentaru: išsaugokime strateginę ramybę“, – socialiniame tinkle „X“ šią savaitę rašė Z. Kovacsas. Vengrijos premjeras anksčiau yra sakęs, kad strateginė ramybė reiškia kalbėti mažai, bet tai daryti tiksliai ir atsakingai.

Tai tiesa, nes net ir prireikus laikinojo EVT prezidento, ES lyderiai balsų dauguma galėtų nuspręsti dėl kito vardo. Ne vienas Briuselio diplomatas teigė, kad perspėjimai apie V. Orbano prezidentavimą EVT buvo pernelyg dramatiški, o bloko lyderiai privalėtų turėti pakankamai laiko apsispręsti dėl Ch. Michelio įpėdinio iki liepos vidurio.

Sieks EK prezidento posto?

Gali kilti klausimas, kodėl Ch. Michelis panoro dalyvauti EP rinkimuose. Vienas iš galimų atsakymų – didesnės ambicijos. Turėdamas beveik garantuotą vietą EP, Ch. Michelis gali pretenduoti kaip liberalios partijos „Atnaujinkime Europą“ kandidatas į EK pirmininko postą. Ch. Michelio atstovas šios galimybės nepatvirtino ir nepaneigė, tačiau buvusiam Belgijos premjerui artimi žmonės yra užsiminę, kad jis būtų išties patyręs partijos „Atnaujinkime Europą“ kandidatas.

Manoma, kad kietųjų dešiniųjų partijoms šiuose Parlamento rinkimuose seksis gerai, tačiau stabilios centro dešiniųjų ir centro kairiųjų jėgų koalicijos perspektyvos yra neaiškios. Jei liberalai turėtų rimtą kandidatą, tai galėtų iškelti juos į pirmą planą naujame EP, todėl Ch. Michelio korta gali būti išskirtinai svarbi.

Tiesa, Ch. Michelio naujiena atgręžė žvilgsnius ir į kitą Belgijos politiką – už teisingumą bloke atsakingą komisarą Didier Reyndersą. Dabar jis ieško darbo už Briuselio ribų. Buvo manoma, kad D. Reyndersas domisi dar vienu terminu Berlaymonto pastate, tačiau Ch. Micheliui paskelbus apie savo ketinimus, Briuselio tvenkinys veikiausiai liks per mažas dviem stambioms žuvims. D. Reyndersas dabar tikisi tapti kitu Europos Tarybos (tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, o ne ES institucijos) generaliniu sekretoriumi, o tai kartu reikštų ir jo karjeros ES politikoje pertrauką.

D. Reyndersas nedalyvavo Belgijos Reformistų judėjimo partijos, kuriai taip pat priklauso, renginyje praėjusį savaitgalį ir tai kai kurie priėmė kaip ženklą, kad jį nustebino partijos sprendimas pagrindiniu kandidatu paskirti Ch. Michelį. Beje, pastarojo sprendimas kelia spaudimą ir kitiems kandidatams, įskaitant ir dabartinę EK pirmininkę Ursulą von der Leyen, kuri dar nepatvirtino, ar sieks antrosios kadencijos poste.

Kitu rakursu

Dramatiškai metai prasidėjo ne tik Ch. Micheliui ir kitiems ES lyderiams, bet ir pirmininkavimą ES Tarybai pusmečiui nuo sausio 1-osios perėmusiai Belgijai. Socialiniams tinklams įprastu stiliumi ryškiame pirmininkavimo startą pažymėjusiame vaizdo įraše žvaigžde tapo Belgijos užsienio reikalų ministras Hadja Lahbibas, o ne ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. „Belgija pasiruošusi“, – pažadėjo H. Lahbibas.

Kaip sako Briuselio apžvalgininkai: geriau tai būtų tiesa – dėl artėjančių EP rinkimų laiko teisėkūros darbams užbaigti lieka nedaug.

Tačiau pasibaigus šventiniam periodui Belgija nors iš dalies gali šiek tiek atsikvėpti: esant padidėjusiam saugumo grėsmės lygiui, Europos sostinės buvo saugomos nuo nelaimių per įtemptą atostogų sezoną – sausakimšos parduotuvių gatvės, kalėdiniai turgūs ir minios, susirinkusios stebėti naujametinių fejerverkų, kurie buvo įvardyti kaip potencialūs teroro taikiniai.

Geros naujienos, kad didelių incidentų nebūta, tačiau saugumo sergėtojai negali suklupti. ES kriminalinės žvalgybos agentūros Europolo vadovė Catherine De Bolle, paklausta apie jos požiūrį į tai, ką gali atnešti šie metai, sakė, kad agentūra ne tik turės sutelkti dėmesį į pagrindinę sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo veiklą, bet ir žvelgti toli į priekį.

„Praėjusiais metais karas Ukrainoje, šiais metais teroristinis išpuolis prieš Izraelį paskatino džihadistų terorizmo padidėjimą ES“, – išskiria ji.

Nežinoma, kada situacija pasikeis, tačiau į šiuos metus Belgija žengė su antru aukščiausiu grėsmės saugumui lygiu nuo spalio 16-osios, kai užpuolikas per teroro išpuolį nužudė du Švedijos futbolo sirgalius. Šalies grėsmių analizės padalinys taip pat identifikavo Izraelio ir „Hamas“ karo sukeltų nerimo židinių – tai paskatino vyriausybę nusiųsti papildomų policijos pajėgų į Antverpeno žydų rajoną.

Belgijos vidaus reikalų ministrė Annelies Verlinden „Politico“ sakė negalinti nuspėti, kiek laiko išliks dabartinis grėsmės lygis, tačiau manoma, kad padidėjęs policijos įsitraukimas truks dar kurį laiką. Kalbėdama apie situaciją Gazoje, A. Verlinden sakė: „Net jei būtų paliaubos, ilgalaikės ar ne, pastebite, kad tai yra degu. Kalbėjausi su žmonėmis iš žydų bendruomenės ir su žmonėmis iš palestiniečių bendruomenės. Tos traumos, tie jausmai tokie gilūs, kad tai, žinoma, gali tęstis ilgai.”

Belgija savo pirmininkavimo ES Tarybai metu žada daug kalbėti apie internetines platformas kaip apie terorą gimdančią erdvę. „Yra daug sužlugdytų kėslų, kurie nesulaukia tiek daug žiniasklaidos dėmesio. Tai dažnai jauni žmonės, kurie radikalizuojasi labai greitai, per trumpą laiką, naudodami algoritmus su netikromis naujienomis internete“, – sakė A. Verlinden.

Iššūkis – karas su narkotikais

Pernai Belgijoje pasiektas rekordas kovoje su narkotikų, ypač kokaino, antplūdžiu: pasak A. Verlinden, šalis konfiskavo mažiausiai 120 t kokaino. Šis skaičius pranoksta 110 t, sulaikytų 2022 m., o tai jau buvo sėkmingi metai, palyginti su 50 t kokaino, kurie konfiskuoti 2021-aisiais.

Šios problemos peržengia Belgijos teritorines sienas, nes susidorojimas viename uoste dažnai paskatina nusikaltėlius perkelti operacijas į kitus uostus, todėl ši tema įtraukiama į ES darbotvarkę.

Karas su narkotikais yra vienas iš Belgijos prioritetų, pirmininkaujant ES Tarybai. Sausio 24 d. Belgijoje bus pradėtas kurti vadinamasis Europos uostų aljansas, kuris yra neformalaus bloko vidaus reikalų ministrų susitikimo dalis. Tai bandymas įtraukti privačias uosto ir laivybos bendroves iš visos ES į kovą prieš prekybą narkotikais.

Minimas renginys vyks antrame pagal dydį Belgijos mieste Antverpene, kuris taip pat yra antras pagal dydį krovinių vežimo centras Europoje. Ir 2022-ais, ir 2023 m. Antverpene padaugėjo su narkotikais susijusio smurto, pavyzdžiui, sprogdinimų ir susišaudymų.

Belgija ir Nyderlandai atvėrė kelią šio mėnesio startui, kai praėjusį vasarį Antverpeno ir Roterdamo merai pasirašė susitarimą su penkiomis pagrindinėmis laivybos kompanijomis dėl kovos su narkoterorizmu. Įkvėpta šio žingsnio, Europos Komisija spalį pasiūlė išplėsti šią iniciatyvą platesniam bendradarbiavimui per Europos uostų aljansą.

Praėjusį vasarį A. Verlinden ir ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson kartu keliavo į Lotynų Ameriką, siekdamos glaudesnio bendradarbiavimo su tokiomis šalimis kaip Ekvadoras ir Kolumbija, kad būtų išspręsta Europos narkotikų problema.