Čilės prezidentas Sebastianas Pinera atmeta opozicijos reikalavimus atsistatydinti ir mano, kad, nepaisant šalį krečiančių stiprių antivyriausybinių protestų, jam pavyks išlikti poste iki kadencijos, kuri pasibaigs po kiek daugiau nei dvejų metų, galo, interviu BBC sakė S. Pinera.

Apie tai rašė „Reuters“.

S. Pinera teigė, kad jį „demokratiškai išrinko Čilės piliečių dauguma“ ir, nors jis prisiima atsakomybę už giliai įsišaknijusią nelygybę, skatinančią protestuotojus burtis gatvėse, vis dėlto „(S. Pinera) nėra vienintelis“ už tai atsakingas.  

69 metų milijardierius britų transliuotojui sakė, jog protestai visiškai pakeitė šalį, kadaise laikytą stabilumo regione švyturiu, tačiau pridūrė: „Tikiuosi geriausio“. 

„Tikiu, kad, kaip prezidentas, turiu tam tikrų pareigų, ir prižadu šių pareigų laikytis, pagerinti mūsų piliečių gyvenimo kokybę“, – teigė prezidentas.

Per dvi protestų Čilėje savaites žuvo mažiausiai 18 žmonių, tūkstančiai sužeisti. Demonstracijas iššaukė viešojo transporto bilietų kainų kilimas, tačiau netrukus protestai išaugo į platesnį judėjimą, nukreiptą prieš žemas pensijas, didelius mokesčius už komunalines paslaugas, vaistus bei kelius. Aktyvistai nepatenkinti prasta viešųjų paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, kokybe. 

Į masinius protestus S. Pinera atsakė šalyje paskelbdamas nepaprastąją padėtį ir į gatves pasiųsdamas karines pajėgas. O tautai jis pareiškė: „Dalyvaujame kare prieš galingą priešą“.

Praėjusią savaitę prezidentas atleido aštuonis ministrus, tarp jų buvo ir vidaus bei finansų ministrai, ir paskelbė naują planą, kuriuo žadėta pakelti pensijas ir minimalų atlyginimą.

Antradienį masiniai protestai tęsėsi, o protestuotojai ir toliau reikalavo prezidento atsistatydinimo. 

Čilės piliečiai centro dešinės sparnui atstovaujantį prezidentą išsirinko antroje 2017 metų pusėje, tada už jį balsavo 54,47 proc. rinkėjų, tačiau dabar S. Pinerą remia tik 14 proc. piliečių ir tai yra žemiausias prezidento reitingas nuo 1973–1990 metų, kai šalį valdė Augustas Pinochetas.

Dabar, jei Kongresas patvirtintų opozicijos partijų pateiktą siūlymą, S. Pinera gali būti nušalintas nuo prezidento pareigų. Opozicija S. Pinerą kaltina dėl protestų metu įvykdytų sistemingų žmogaus teisių pažeidimų.

Šis klausimas buvo iškeltas žemuosiuose parlamento rūmuose – jei ten būtų patvirtintas, jam dar turėtų pritarti du trečdaliai Senato narių. S. Pineros koalicija nė vienuose rūmuose neturi daugumos. Tačiau S. Pinera šį opozicijos žingsnį atmeta.

„Esu visiškai tikras, kad nė vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtins, nes svarbiausias sprendimas demokratinėje santvarkoje yra laikytis taisyklių“, – BBC sakė S. Pinera.

Jis taip pat patikino, kad kaltinimai žmogaus teisių pažeidimu turės būti ištirti. „Nebus jokio nebaudžiamumo“, – sakė Čilės prezidentas.

Jis taip pat nesutiko pripažinti, kad jo socialinės politikos planas tėra „kosmetinis“. „Šios problemos augo pastaruosius 30 metų, – teigė Čilės prezidentas. – Dabar svarbiausia yra tai, kokiu būdu mes, kaip visuomenė, reaguojame į žmonių prašymus“.