Svarbiausias žodis
Kardinolas S.Tamkevičius šeštadienį šv.Mišiomis padėkojo už suteiktą popiežiaus Pranciškaus pasitikėjimą ir paprašė visų tikinčiųjų melsti ištikimybės tolesniame tarnystės kelyje. "Visus savo draugus, bičiulius ir bendros dvasios vyrus bei moteris prašau palydėti mano tarnystę malda. Neprašykite Viešpaties ilgo gyvenimo, bet ištikimybės Šventosios Dvasios vedimui", – į susirinkusiuosius kreipėsi naujasis kardinolas.
Tai buvo pirmosios iškilmingos šv.Mišios, kurias S.Tamkevičius aukojo kaip kardinolas. Bažnyčia šeštadienio popietę nebuvo sausakimša, tačiau tie, kurie atėjo, pasitiko kardinolą plojimais. Gausūs aplodismentai skambėjo ir perskaičius popiežiaus Pranciškaus bulę dėl S.Tamkevičiaus skyrimo kardinolu. Pats S.Tamkevičius homilijos žodyje prisiminė savo tarnystės kelią ir padėkojo už Dievo siųstus išbandymus, bet kartu – ir jo meilę.
"Šią valandą, kai esu pakviestas į naują tarnystę, bandau prisiminti, kaip Dievas vedė mane per gyvenimą. Pirmiausia Dievo Dvasia įkvėpė gilų tikėjimą motinai, kuri Krikšto metu paaukojo mane Dievui ir norėjo, kad būčiau kunigas. Nespėjusi apie tai pasakyti, ji anksti numirė, kai vaikui buvo labai reikalinga. Tikiu, kad būdama Dievo artumoje, ji meldė Viešpatį, kad tas vaikas gyvenime nepasiklystų", – prisiminė kardinolas.
Anot jo, didelę įtaką darė ir sutikti dvasininkai, vienuoliai. Tikėjimo kelią stiprino ir sovietiniai laikai, ir lagerio celė.
"Prieš 64-erius metus Kauno katedroje su ašaromis akyse kalbėjau rožinį, kad atsivertų Kunigų seminarijos durys, nes atrodė, kad dėl sovietinės valdžios daromų kliūčių jos gali neatsiverti. Malda buvo išklausyta, – apie tai, kad sovietiniais laikais tikėjimo žodis valdžiai nebuvo reikšmingas, kalbėjo S.Tamkevičius. – Kunigystės kelias per sovietmetį nestokojo išbandymų. Anuomet tikriausiai nebuvo kunigo, kuris nebūtų buvęs verbuojamas tapti Tėvynės ir Bažnyčios išdaviku. Verbuotojai šitaip nesakydavo, tik kviesdavo draugauti ir už ją žadėdavo atlygį. Kiekvieną kartą, kai susidurdavau su gundytoju, akivaizdžiai pajusdavau Šventosios Dvasios įkvėpimą, kaip išvengti nepriimtinos draugystės su velniu ir neužsikirsti kelio į kunigystę."
S.Tamkevičius yra asmenybė, kuri dalyvavo pasipriešinimo kovoje, turi didžiulį autoritetą.
"Neperdėdamas pasakysiu, kad didžiausia Dievo Dvasios dovana, buvo kryžius, kurį sovietinio teismo ištarme gavau, kai jau buvau nuėjęs ilgą kunigystės kelią. Lagerio ir tremties kryžius, be jokios abejonės, buvo didesnė Dievo dovana už kardinolo titulą. Titulai kartais žmogų net sugadina, o kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visada mus dvasiškai augina", – atkreipė dėmesį dvasininkas.
S.Tamkevičius prisiminė, kaip prieš 36-erius metus apsuptas kalašnikovais ginkluotų kareivių su vilkšuniais buvo įlaipintas į kalinių vagoną tolimai kelionei į Uralą. "Aušros Vartų Gailestingajai Dievo Motinai patikėjau miglotą ateitį ir nenusivyliau. Šiandien galiu tik dėkoti už jos motinišką globą", – savo išgyvenimais su tikinčiaisiais pasidalijo ketvirtasis Lietuvos istorijoje kardinolas.
Savo homilijoje S.Tamkevičius užsiminė, kad popiežius Pranciškus jam palinkėjo atjausti visus žmones, todėl kardinolas pakvietė visus maldoje palydėti jo tarnystę.
Svarbi šventė
Kardinolo S.Tamkevičiaus aukotose šv.Mišiose dalyvavo ir aukščiausi dvasininkai, ir šalies vadovai. Jie pažymėjo, kad yra neeilinė proga tokiai nedidelei šaliai turėti dar vieną kardinolą.
Pirmosiose kardinolo šv.Mišiose dalyvavo G.Nausėda, V.Adamkus ir V.Landsbergis.
"Visų pirma, S.Tamkevičius yra asmenybė, kuri dalyvavo pasipriešinimo kovoje, turi didžiulį autoritetą ne tik tarp tikinčiųjų, bet ir tarp visų Lietuvos žmonių. Kartu tai yra popiežiaus pripažinimas, jog sovietiniu laikotarpiu mūsų kovos turėjo didelį vaidmenį, o S.Tamkevičius buvo tų kovų švyturys. Jo darbai yra matomi", – prieš šv.Mišias kalbėjo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis teigė, kad lapkričio 8 d. jis susitiks su popiežiumi Pranciškumi ir galės kartu pasidžiaugti, jog S.Tamkevičius buvo pastebėtas, pripažintas ir visai šaliai suteikta neįkainojama dovana. Šalies vadovas akcentavo, kad tikėjimo kelias gali vienyti žmones.
"Aš labai tikiu, kad tikėjimas gali ir privalo vienyti. Tai yra vienas iš tų nedaugelio vardiklių, kuris iš tiesų vienija, nes tai yra kažkas daugiau, gražiau ir pakilę virš kasdienybės. Kai žmonės pavargsta nuo tikrovės kovų, jie atsigręžia į amžinus dalykus, kurie mums padeda nusišypsoti vienas kitam, atvira širdimi palinkėti ramybės", – pridūrė G.Nausėda.
Tai, kad S.Tamkevičiaus skyrimas kardinolu yra labai svarbi akimirka, antrino ir Valdas Adamkus. Jis į Kauno arkikatedrą žengė tikėdamas, jog Lietuvai šis įvykis yra istorinis.
"Per 2 tūkst. metų mes turėjome tik keturis kardinolus. Džiaugiuosi, jog turiu galimybę dalyvauti tokiose iškilmėse. Tai yra ir mūsų bažnyčios, ir mūsų žmonių pagerbimas. Tai didelė, iškilminga ir reikšminga šventė. Reikia tikėtis, kad ši šventė mus visus arčiau sujungs", – kalbėjo V.Adamkus.
Žmonių palinkėjimai
Į Kauno arkikatedrą baziliką susirinkę tikintieji negailėjo gražių žodžių Jo Eminencijai S.Tamkevičiui. Kauniečiai tvirtino, kad neseniai kardinolu tapęs S.Tamkevičius yra vertas pagarbos, todėl norisi kartu pabūti ir pasisemti sielos ramybės.
"Tai yra žmonių kardinolas. Jis supratingas, išmintingas, išklausantis, todėl didelė garbė maldoje jam nusilenkti", – savo nuotaika pasidalijo šv.Mišiose dalyvavusi ponia Aldona.
"Norisi iš šv.Mišių išsinešti sielos ramybės, o S.Tamkevičiui palinkėti ilgo gyvenimo, sveikatos bei išlikti nuoširdžiam ir nuostabiam katalikui", – palinkėjimą perdavė į katedrą atskubėjusi Emilija.
Titulai kartais žmogų net sugadina, o kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visada mus dvasiškai augina.
Kai kurie kalbinti kauniečiai prisipažino niekur nepastebėję informacijos apie tai, jog kardinolas S.Tamkevičius šeštadienį aukos Padėkos Mišias, tačiau paklausinėję, kas vyks Kauno katedroje, net nedvejodami ėjo į vidų, užsiėmė vietas ir maldoje pabuvo kartu.
"Nuostabiai jaučiuosi. Anksčiau negirdėjau, kad vyks tokia iškilmė, bet perskaičiau internete ir iš karto čia atbėgau. Norisi naujam kardinolui palinkėti stiprybės. Teko ne kartą bendrauti, tad gali jausti šio žmogaus širdies šilumą", – kalbėjo dar viena katalikė.
Į šias neeilines šv.Mišias arkikatedroje atvyko ir S.Tamkevičiaus artimieji. Jie taip pat liudijo, kad popiežius pasirinko teisingai, ir S.Tamkevičius galės kitus vesti šviesos keliu.
"Kardinolas yra mano dėdė, todėl man labai daug ką reiškia ateiti čia. Atsivedžiau ir anūką, kuris klausinėja, kur tas raudonas kardinolas. Tikiuosi, kad jam kažkas liks atmintyje. Mums Sigitas yra autoritetas ir kelrodė žvaigždė. Jei reikia patarimo, apsilankau ir visada išgirstu tai, ką man reikia žinoti", – pagarbos S.Tamkevičiui negailėjo Algimantas.
Kardinolo misija
"Mano paskyrimas į kardinolo tarnystę sutapo su misijų mėnesiu. Šia proga gavau daug sveikinimų ir gražių palinkėjimų: geros sveikatos, ilgo amžiaus, sėkmės tarnystėje ir t.t. Pats Popiežius Pranciškus šiais metais paskirtiems kardinolams palinkėjo "atjausti kiekvieną vyrą ir moterį, tapusį daugybės blogio aukomis, patekusį į jo vergiją ir laukiantį mūsų pagalbos". Šį palinkėjimą turiu priimti kaip misiją", – "Kauno dienai" kalbėjo naujasis kardinolas.
"Būčiau labai laimingas, jei prie šios misijos prisijungtų ir visi mane sveikinusieji. Tegu mūsų meilė ir atjauta būna didesni už mus supantį blogį. Šito linkiu sau, visiems mane sveikinusiems ir visiems Lietuvos žmonėms", – į dienraščio skaitytojus kreipėsi Jo Eminencija.
Kardinolo S.Tamkevičiaus SJ gyvenimas ir apdovanojimai
Sigitas Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Gudonių kaime (Lazdijų r.) ūkininkų šeimoje. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957 m. studijas nutraukė, nes buvo pašauktas atlikti tarnybą sovietinėje armijoje. Grįžęs iš armijos, tęsė teologijos studijas, kurias baigė 1962 m. Tų pačių metų balandžio 18 d. vyskupo Petro Maželio įšventintas į kunigus.
Tarnavo kaip vikaras Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose ir Simne. 1968 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. 1969 m. už akciją dėl Kauno kunigų seminarijos sovietinei valdžiai uždraudus eiti kunigo pareigas, metus dirbo gamykloje ir atliko melioracijos darbus.
Dirbdamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", kurią redagavo 11 metų. 1975–1983 m. buvo Kybartų klebonas. 1978 m. lapkričio 13 d. drauge su kitais keturiais kunigais įsteigė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. 1983 m. suimtas ir, apkaltinus antitarybine propaganda ir agitacija, nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo Permės ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą, tačiau po pusmečio paleistas į laisvę.
1989 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1990 m. – šios seminarijos rektoriumi.
Yra Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Didysis kancleris, Kauno arkivyskupijos "Caritas" pirmininkas.
1999–2015 m. ne vienus metus buvo renkamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininku ar vicepirmininku, užėmė kitas svarbias pareigas LVK.
2015 m. birželio 11 d. Šventasis Tėvas Pranciškus priėmė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus atsistatydinimą iš pareigų pagal Kanonų teisės kodekso 401 kanono 1 paragrafo nuostatas ir paskyrė jį apaštališkuoju administratoriumi, kol paskirtasis arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ perėmė arkivyskupijos valdymą.
Nuo 2015 m. liepos 11 d. yra arkivyskupas emeritas.
2019 m. rugsėjo 1 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivyskupą Sigitą Tamkevičių kardinolu. Priimtas į Kardinolų kolegiją 2019 m. spalio 5 d. Kardinolų skyrimo konsistorijoje.
1994 m. suteiktas Kauno m. Garbės piliečio vardas.
1996 m. už aktyvią veiklą, ginant tikinčiųjų teises sovietinio režimo metais, apdovanotas Georgo von Hertlingo medaliu (įteiktas Regensburgo rotušėje, Vokietija).
1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
1999 m. už veiklą leidžiant ir redaguojant "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką" bei atgaivinant "Aušrą", suteiktas VDU garbės daktaro vardas.
2002 m. už heroizmą, parodytą ginant Lietuvos Katalikų Bažnyčią okupacijos metais, už nuopelnus steigiant ir leidžiant "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką" Šv.Pranciškaus Ksavero universitete, Cincinatis, JAV, įteiktas Šv.Pranciškaus Ksavero medalis.
2002 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.
2010 m. suteiktas Lazdijų r. garbės piliečio vardas.
2013 m. už nuopelnus Kauno miestui apdovanotas Santakos I laipsnio garbės medaliu.
2013 m. Laisvės premijos laureatas.
2017 m. suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos garbės šaulio vardas už tarnystę Lietuvai ir Šaulių sąjungos vertybių puoselėjimą.
2019 m. skirta jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija.
Kauno arkivyskupijos inf.
BNS inf.0 komentarai
TvartelioZinios