Migracijos politika „yra susijusi su saugumu, tai yra mums reikia saugesnės, stabilesnės ir tvirtesnės Europos, o to tikrai nebus, jei nekontroliuosime srautų į Europą“, teigė Danijos Europos reikalų ministrė Marie Bjerre (Mari Bjerė), pristatydama šalies pirmininkavimo ES, kurį ji liepos 1-ąją perima iš Lenkijos, prioritetus.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tikisi pasiekti ES konsensusą dėl prieglobsčio procedūrų perkėlimo už Europos ribų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų taikymo srities apribojimo.

Ji uždavė tam toną neseniai vykusio vizito Berlyne metu.

„Mums reikia naujų sprendimų, kad sumažintume migrantų antplūdį į Europą ir veiksmingai išsiųstume atgal tuos, kurie neturi teisės likti mūsų šalyse“, – sakė ji spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kuris palankiai įvertino Danijos modelį.

Danija, kurioje užsienio kilmės gyventojų skaičius išaugo nuo 3,3 proc. 1985-aisiais iki 16,3 proc. 2025-aisiais, teigia, kad ji turi apriboti imigrantų skaičių, kad išsaugotų savo dosnią gerovės sistemą nuo kūdikystės iki senatvės.

Tuo pat metu išaugo užsienio darbo jėgos poreikis – per mažiau nei dešimtmetį darbo leidimų skaičius padvigubėjo, nors jie gali būti greitai atšaukti.

„Šizofreniška situacija“

Pabėgėliai Danijoje turi teisę gauti vienerių metų atnaujinamą leidimą gyventi šalyje ir yra skatinami grįžti namo, kai tik institucijos nusprendžia, kad jiems nebereikia saugaus prieglobsčio.

„Iš pabėgėlių tikimasi, kad jie integruosis ir kartu bus pasirengę bet kada išvykti (...) – tai prieštaringa arba šizofreniška situacija“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kopenhagos universiteto Pažangių migracijos studijų centro vadovė Marie Sandberg.

„Kaip rodo naujausi tyrimai, padidėjęs dėmesys grąžinimo politikai ir laikinajai apsaugai, taip pat dideli reikalavimai gauti nuolatinę gyvenamąją vietą sukuria labai labai sudėtingas sąlygas atvykėlių integracijai į Danijos visuomenę“, – pridūrė ji.

2020 metais Danija pateko į žiniasklaidos antraštes, kai atšaukė leidimus gyventi šalyje 200 sirų, nusprendusi, kad padėtis Damaske nebepateisina leidimo gyventi Danijoje.

Nuo tada, kai prieš 10 metų buvo išrinkta centro kairiųjų socialdemokratų vadove, M. Frederiksen savo partijos pozicijas dėl migracijos pakreipė link politinės dešinės, kaip ir ankstesnės radikalesnių partijų remtos dešiniųjų vyriausybės.

Premjerė ne kartą yra pavadinusi imigraciją iš ne Vakarų šalių didžiausiu Danijos iššūkiu.

2024 metais ji išreiškė paramą parlamento nariui, kuris teigė, kad kai kurie gerai integruoti imigrantai „griauna“ Danijos visuomenę.

„Mes esame draugiška ir atsipalaidavusi šalis, tačiau kažkodėl musulmonai laikomi tam tikra grėsme šiai liberaliai kultūrai“, – sakė organizacijos „Refugees Welcome“ vadovė Michala Bendixen.

Nagrinėti prieglobsčio prašymus išorėje

Įgyvendindama „nulinio pabėgėlių skaičiaus“ politiką, Danija siekia perkelti prieglobsčio suteikimo procesą į šalį už Europos ribų.

2024-aisiais šalis priėmė 860 pabėgėlių, tai yra 13 kartų mažiau nei 2015-aisiais.

Prieš dvejus metus vyriausybė sustabdė planus nagrinėti prieglobsčio prašymus užsienyje, galbūt Ruandoje, ir laikyti pabėgėlius ten, jei jų prašymai būtų patenkinti, kad bandytų rasti bendrą sprendimą su ES.

Nors visos panašios pastangos Europos šalyse iki šiol buvo nesėkmingos, Danijos pirmininkavimo ES metu „bus bandoma kažką daryti šiuo klausimu europiniu lygmeniu“, sakė M. Bendixen.

Danija taip pat neseniai prisijungė prie Italijos ir septynių kitų šalių, siekiančių naujų Europos žmogaus teisių konvencijos interpretacijų, kad būtų galima keisti migracijos politiką, argumentuodama, kad šiuo tekstu kartais saugomi „netinkami žmonės“.

„Kadaise didžiavomės, kad buvome viena pirmųjų šalių, pasirašiusių 1951-ųjų Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių konvenciją, o nuo devintojo dešimtmečio pabaigos dalyvavome JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pabėgėlių perkėlimo programoje. Tačiau (...) Danija, atrodo, yra pasirengusi išbandyti konvencijų“ ribas, teigė M. Sandberg.

M. Bendixen sakė, kad šios pastangos dabar „kenkia visai Europos mąstysenai“.