Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, O. Scholzas išliko aktyvus Ukrainos rėmėjas.

Jis „patvirtino nuolatinį ir tvirtą Vokietijos solidarumą su Ukraina“, sakoma kadenciją baigiančio Vokietijos kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime.

„Jis pabrėžė, kad Vokietija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos ir tarptautiniais partneriais, ir toliau rems Ukrainą pagal poreikį ir tiek, kiek reikės“, – teigiama pareiškime.

Vokietija tapo antrąja didžiausia Ukrainos karine rėmėja po Jungtinių Valstijų ir, nepaisant pokario pacifistinių tradicijų, siuntė Kyjivui milžiniškus kiekius gynybos reikmenų.

Tačiau O. Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad vilkino svarbių sprendimų priėmimą, pavyzdžiui, dėl sunkiųjų tankų siuntimo į Ukrainą, ir dėl atsisakymo siųsti ilgo nuotolio raketas „Taurus“, galinčias smogti giliai į Rusijos teritoriją.

Antradienį prisaikdinamas naujasis kancleris Friedrichas Merzas žada toliau remti Ukrainą, valdant naujajai CDU/CSU aljanso ir O. Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) koalicijai.

Kartu su kitais Europos lyderiais F. Merzas nervingai stebėjo, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas stengėsi priversti V. Zelenskį su prezidentu Vladimiru Putinu greitai pasiekti taikos susitarimą, kuris, kaip baiminasi kritikai, būtų sudarytas Rusijos sąlygomis.

Pirmadienio pokalbyje O. Scholzas taip pat kritikavo V. Putiną, sakydamas, kad jo „ciniška vilkinimo taktika“ trukdo pastangoms užbaigti karą.

Anot S. Hebestreito, O. Scholzas pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas parodė norą sutikti su 30 dienų besąlygiškomis paliaubomis, o tai rodo, kad „niekas netrokšta taikos labiau nei Ukraina“.

„Rusijos prezidentas pagaliau turi atsakyti tuo pačiu“, – sakė O. Scholzas V. Zelenskiui.