Davose laisvosios prekybos šalininkai nerimavo dėl karo ir klimato kaitos | Diena.lt

DAVOSE LAISVOSIOS PREKYBOS ŠALININKAI NERIMAVO DĖL KARO IR KLIMATO KAITOS

  • 0

Laisvosios prekybos šalininkai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) nerimavo, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos dėl didėjančios geopolitinės trinties pasaulinėse tiekimo grandinėse kils nauja sumaištis.

Penkias dienas trukusiame ir penktadienį pasibaigusiame Pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo elitas daug dėmesio skyrė Izraelio ir „Hamas“ karui, Jemeno husių sukilėlių išpuoliams prieš prekybinius laivus Raudonoje jūroje ir didėjančiai įtampai dėl Taivano.

„Turime omenyje tam tikrą geopolitinę dinamiką, susijusią su galimu tiekimo grandinių sutrikimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Barclays Europe“ generalinis direktorius Francesco Ceccato (Frančeskas Čekatas) PEF kuluaruose.

„Manėme, kad po COVID-19 pandemijos tai pavyko normalizuoti. Akivaizdu, kad viskas yra kur kas sudėtingiau [...] atsižvelgiant į tai, kas kasdien vyksta Raudonojoje jūroje“, – teigė jis.

Iki spalį „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį Pasaulio prekybos organizacija (PPO) prognozavo 3,3 proc. pasaulinės prekybos augimą – didesnį nei 0,8 proc. 2023 metais.

Tačiau PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Iveala) šią savaitę forume sakė, kad pasaulio prekybą 2024 metais dėl didėjančios geopolitinės įtampos ji dabar vertina ne taip optimistiškai.

Vis dėlto ji pridūrė, kad bus „daug geriau nei 2023 metais. [...]. Nebent kiltų didelis karas, tada visos prognozės subliūkš.“

Sutrikdys bent keliems mėnesiams

Raudonosios jūros maršrutu vyksta apie 12 proc. pasaulinės prekybos, tačiau dėl suintensyvėjusių išpuolių daugelis laivybos bendrovių nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį, nepaisant to, kad taip kelionės tampa ilgesnės ir brangesnės.

Irano remiami husių sukilėliai teigia, kad taikosi į su Izraeliu susijusius laivus, protestuodami prieš karą Gazos Ruože.

JAV ir Jungtinės Karalystės karinės pajėgos sudavė keletą smūgių sukilėlių objektams Jemene.

Husiai „pakeitė pasaulinę prekybą ir pasaulines laivybos išlaidas“, sakė konsultacinės bendrovės „Bain & Co“ ekonomistė Karen Harris (Karen Haris).

Danijos laivybos milžinės „Maersk“ generalinis direktorius Vincentas Clercas (Vinsentas Klerkas) sakė, kad konfliktas tikriausiai sutrikdys tiekimo grandines bent keliems mėnesiams. „Tikėkimės, kad trumpiau, bet gali būti ir ilgiau, nes jis toks nenuspėjamas“, – svarstė jis.

Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto.

Automobilių gamintojai „Tesla“ ir „Volvo“ dėl dalių trūkumo buvo priversti laikinai sustabdyti dalį gamybos Europoje.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) Davose sakė, kad įtampa Raudonojoje jūroje turės įtakos suskystintųjų gamtinių dujų gabenimui.

Įtampa dėl Taivano

Susirūpinimą kelia ir kiti svarbiausi prekybos keliai.

Praėjusį savaitgalį Taivane įvykę prezidento rinkimai pakurstė įtampą tarp JAV ir Kinijos dėl šios demokratinės salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kalbėdamas Davose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) priminė, kad per Taivano sąsiaurį keliauja didžiuliai prekybos srautai.

„Jei tai sutriktų, tai paveiktų visą planetą. O to mums mažiausiai reikia, ypač bandant atsigauti po COVID-19 [pandemijos]“, – sakė A. Blinkenas.

Taivanas yra svarbus puslaidininkių, mikroschemų, kurios būtinos įvairiems elektroniniams gaminiams – nuo ​​išmaniųjų telefonų iki automobilių, gamintojas.

„Bet koks šio produkto srauto sutrikdymas vėlgi bus stebimas arba kels susirūpinimą“, – sakė F. Ceccato.

Ginčai dėl technologijų

Vašingtonas ir Pekinas jau nesutaria dėl mikroschemų, Jungtinėms Valstijoms sugriežtinus šių technologijų eksporto apribojimus dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu.

Kinija taip pat ginčijasi su Europos Sąjunga, pradėjusia tyrimą dėl subsidijuojamų kiniškų elektromobilių.

Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas) trečiadienį forume pasisakė prieš, jo žodžiais tariant, diskriminacines prekybos priemones, taikomas prekybai ekologiškomis ir technologijų prekėmis.

Europa taip pat susirūpinusi dėl didžiulių subsidijų „švarioms“ technologijoms Jungtinėse Valstijose pagal Infliacijos mažinimo įstatymą.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Linderis) įspėjo ES nesekti amerikiečių pavyzdžiu.

„Turime išvengti lenktynių dėl subsidijų“, – penktadienio posėdyje sakė Ch. Lindneris.

Sausra Panamoje

Pasaulinei prekybai įtaką daro ne tik geopolitinė įtampa, bet ir klimato kaita.

Dėl sausros ir vandens trūkumo, siejamo su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“, sumažėjo laivų eismas Panamos kanalu.

„Yra ir daugiau trikdžių“, – sakė Vokietijos logistikos grupės DHL generalinis direktorius Tobias Meyeris (Tobijas Mejeris).

„Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto. Ilgainiui susikaupia du, trys ar keturi dalykai, dėl kurių transporto sistemoje atsiranda tam tikrų kliūčių“, – sakė jis.

Pasak K. Harris, tokie sutrikimai skatina verslininkus perkelti gamybą arčiau namų, o ne statyti naujas gamyklas visame pasaulyje.

Gairės: Davosas, Pasaulio ekonomikos forumas, laisvosios prekybos šalininkai, klimato kaita, karas Ukrainoje, Izraelio ir Hamas karas
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS