JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė kardinaliai kitokią žinutę: įžeidžiamai „pasveikino“ su Velykomis savo oponentus, įskaitant „radikalius kairiuosius lunatikus“, „silpnus ir nekompetentingus teisėjus bei teisėsaugos pareigūnus“ ir buvusį prezidentą Joe Bideną, „mūsų blogiausią ir nekompetentingiausią prezidentą“.

Kai kurie esminiai JAV prezidento ir velionio popiežiaus skirtumai – ne tik jų stiliai, bet ir pozicijos migracijos, aplinkosaugos ir skurdo klausimais – dar labiau išryškės, kai D. Trumpas penktadienį nuvyks į Romą, kur šeštadienio rytą Šv. Petro aikštėje vyks Pranciškaus laidotuvių apeigos.

Anot Davido Gibsono, Niujorko Fordamo universiteto Religijos ir kultūros centro direktoriaus, „akivaizdu, kad tai buvo sudėtingi santykiai.“

Santykiai pašlijo anksti

D. Trumpo ir popiežiaus santykiai nebuvo geri per pirmąją D. Trumpo kadenciją nuo 2017 iki 2021 metų. Tačiau, sako D. Gibsonas, „per antrą kadenciją Trumpo santykiai su Vatikanu buvo dar blogesni, nes jis buvo daug agresyvesnis visais lygmenimis, prieš migrantus, prieš tarptautinę pagalbą“.

Argentiniečių pontifikas ir amerikiečių prezidentas anksti susipyko dėl imigracijos.

2016-aisiais Pranciškus, užsimindamas apie tuomet dar kandidatą į prezidentus D. Trumpą, pavadino visus, kurie stato sieną, kad sulaikytų migrantus, „ne krikščionimis“. D. Trumpas šį komentarą pavadino gėdingu.

Nepaisant to, kad buvusios realybės šou žvaigždės milijardieriaus ir Pranciškaus, kuris garsėjo kuklumu, požiūriai išsiskyrė, JAV katalikų palaikymas D. Trumpui palaipsniui augo. Jis juos viliojo per pastarąją prezidento rinkimų kampaniją, tarp jo šalininkų yra daug įtakingų vyskupų.

D. Trumpas, kuris save vadina „nekonfesiniu krikščioniu“, jau seniai krikščionis, ypač evangelikus, priskiria prie savo pagrindinių rėmėjų. Jo politika abortų klausimu, įskaitant jo vaidmenį skiriant tris iš penkių JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų, panaikinusių nacionalinę teisę į abortą, padidino jo reitingus tarp krikščionių, įskaitant daugelį konservatyvių katalikų.

Jo politika taip pat labai artima daugeliui konservatyvių JAV katalikų vyskupų, kurie dažnai prieštaravo progresyvesniam Pranciškaus požiūriui į vadovavimą Bažnyčiai.

Respublikonų prezidentas pernai ragino katalikus balsuoti už jį. Spalį kalbėdamas Niujorke vykusioje Alo Smitho labdaros vakarienėje – per jas katalikiškoms labdaros organizacijoms surenkami milijonai dolerių – D. Trumpas sakė: „Jūs turite eiti ir balsuoti. Ir katalikai, jūs turite balsuoti už mane.“

Daug katalikų taip ir padarė. 2024-ųjų rinkimuose D. Trumpas laimėjo katalikų balsus, rodė naujienų agentūros AP apklausa „VoteCast“, kurioje dalyvavo daugiau nei 120 tūkst. rinkėjų. 2020-aisiais katalikų balsai tolygiai pasiskirstė J. Bidenui ir D. Trumpui, tačiau 2024-aisiais 54 proc. katalikų rinkėjų palaikė D. Trumpą, o 44 proc. – Kamalą Harris.

Popiežius – neįtikintas

Tačiau D. Trumpas, nors ir laimėjo katalikų balsus, niekada neįtikino Pranciškaus.

Viceprezidentas J. D. Vance'as, katalikas, trumpai susitikęs su Pranciškumi dieną prieš jo mirtį, atmetė pontifiko nesutarimus su JAV administracija ir šią savaitę žurnalistams sakė, kad popiežius, vadovavęs Bažnyčiai, turinčiai 1,4 mlrd. narių visame pasaulyje, buvo „daug platesnė figūra“ nei JAV politika.

„Žinau, kad jis nesutiko su kai kuriomis mūsų administracijos politikos kryptimis, – teigė J. D. Vance'as. – Jis taip pat daug kam pritarė dėl kai kurių mūsų administracijos politikos krypčių. Neketinu teršti šio žmogaus palikimo kalbėdamas apie politiką.“

D. Trumpas taip pat kartą buvo susitikęs su Pranciškumi – 2017-aisiais Vatikane įvyko iš esmės šiltas susitikimas. Tačiau jų nesutarimai išliko.

Šių metų vasarį Pranciškus išsiuntė laišką JAV vyskupams, kurio tonas buvo panašus į jo beveik prieš dešimtmetį išsakytus komentarus apie imigraciją. Jis pasmerkė D. Trumpo administracijos masinių deportacijų planus ir pažymėjo, kad Biblijoje kūdikėlis Jėzus ir jo šeima patys buvo pabėgėliai Egipte.

Kai kurie svarbūs vyskupai pritarė tam tikroms naujoms D. Trumpo administracijos iniciatyvoms, susijusioms su „mokyklų pasirinkimu“ ir lyties apibrėžimu. Pranciškus, nors ir laikydamasis Bažnyčios mokymo apie lytiškumą, užėmė tolerantiškesnę poziciją LGBTIQ asmenų atžvilgiu.

Kiti Pranciškaus paskirti žymūs vyskupai palankiau vertina jo prioritetus. Tarp jų yra naujasis Vašingtono arkivyskupas kardinolas Robertas McElroy.

Įvairios pažiūros

Tačiau katalikų esama įvairių. Pensilvanijos Mesijo universiteto istorijos profesorius Johnas Fea teigė, kad daugeliui konservatyvių katalikų, net jei jie gerbia popiežiaus tarnystę, „nepatinka jo progresyvios pažiūros“ į imigrantus ir leidimas laiminti tos pačios lyties poras.

„Daugelio konservatyvių Amerikos katalikų pažiūros sutampa su Trumpo populizmu: tvirtos sienos, teisė į gyvybę abortų atžvilgiu, susirūpinimas dėl kritinės rasės teorijos mokyklose ir taip toliau“, – sakė knygos „Believe Me: The Evangelical Road to Donald Trump“ autorius J. Fea.

Tuo metu daugelis progresyvių katalikų, kurie prijautė popiežiaus Pranciškaus susirūpinimui dėl socialinio teisingumo, tikriausiai nebalsavo už D. Trumpą, sako J. Fea.

Be migracijos, Pranciškus taip pat nesutarė su D. Trumpu aplinkosaugos klausimais. Popiežius parašė encikliką, kurioje ragino imtis veiksmų klimato srityje, o JAV prezidentas siekia sugrąžinti akcentą iškastiniam kurui. Pranciškus taip pat griežtai pasisakė prieš mirties bausmę, kurią palaiko D. Trumpas.

Stilistiškai D. Trumpo asmenybė taip pat kontrastavo su Pranciškaus kuklumu ir atvirumu, kurį įamžino jo atsakymas į klausimą apie homoseksualius kunigus: „Kas aš toks, kad galėčiau teisti?“

D. Trumpas ir Pranciškus turėjo bendrų politinių tikslų tokiais klausimais kaip abortai ir religijos laisvė, o JAV ir Vatikano santykiai apima daugiau nei du žmones, teigė Čikagos Katalikų teologijos sąjungos Bernadino centro direktorius Stevenas Milliesas.

„Tačiau, žinoma, panašumai buvo labiau diplomatinio, o ne asmeninio ar politinio lygmens“, – sakė viešosios teologijos profesorius S. Milliesas.

„Jie buvo labai skirtingi žmonės – vienas, suformuotas jėzuitų dvasingumo ir (...) gilinęs tikėjimą, kuriuo dalijosi su pasauliu, o kitas, iškraipantis Šventojo Rašto citatas, pardavinėjantis Biblijos egzempliorius dėl asmeninio pelno ir naudojantis krikščioniškąjį tikėjimą kaip prekės ženklą rinkos varžybose“, – teigė jis.