DERYBOS DĖL BŪSIMŲ PANDEMIJŲ UŽKARDYMO BAIGĖSI BE SUSITARIMO

Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją.

Po to, kai COVID-19 sukėlė karantinus, sužlugdė ekonomiką ir nusinešė milijonus gyvybių, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir viso pasaulio lyderiai pažadėjo ateityje veikti efektyviau.

2021 metais šalys narės paprašė šios Jungtinių Tautų sveikatos agentūros prižiūrėti derybas, kad būtų išsiaiškinta, kaip pasaulis galėtų geriau dalytis ribotais ištekliais ir sustabdyti būsimų virusų plitimą visame pasaulyje.

Penktadienį vienas iš PSO derybų dėl susitarimo tarybos pirmininkų Rolandas Driece (Rolandas Drisė) pripažino, kad šalys nesugebėjo parengti projekto. PSO tikėjosi, kad dėl galutinio susitarimo projekto bus galima susitarti pirmadienį Ženevoje vyksiančiame kasmetiniame sveikatos apsaugos ministrų susitikime.

„Dar nesame ten, kur tikėjomės būti, kai pradėjome šį procesą“, – teigė jis ir pridūrė, kad baigti rengti tarptautinį susitarimą dėl atsako į pandemiją yra labai svarbu „žmonijos labui“.

R. Driece sakė, kad kitą savaitę vyksiančioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje bus apibendrinta jos darbo patirtis ir numatyti tolesni veiksmai, ragindamas dalyvius priimti „teisingus sprendimus ir tęsti šį procesą“, kad vieną dieną būtų pasiektas susitarimas dėl būsimų pandemijų užkardymo, „nes mums to reikia“.

Susitarimo projekte buvo bandoma spręsti COVID-19 vakcinų prieinamumo atotrūkio tarp turtingose ir skurdesnėse šalyse problemą, kuri, anot PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso (Tedroso Adhanomo Gebrejesuso), prilygsta „katastrofiškai moralinei nesėkmei“.

Kreipdamasis paskutinę derybų dieną, PSO vadovas tvirtino: „Tai nėra nesėkmė.“

„Išbandysime viską, tikėdami, kad viskas įmanoma, ir sieksime, kad tai įvyktų, nes pasauliui vis dar reikia pandemijos susitarimo, – sakė jis. – Nes daugelis iššūkių, dėl kurių per COVID-19 buvo padaryta didelė žala, vis dar egzistuoja.“

Susitarimo tikslas – nustatyti gaires, kaip 194 PSO šalys narės galėtų sustabdyti būsimas pandemijas ir geriau dalytis ištekliais. Tačiau ekspertai įspėjo, kad susitarimo nesilaikančioms šalims praktiškai nenumatyta jokių pasekmių.

Susitarimo rengimo proceso pirmininkai nenurodė, kas lėmė tokią aklavietę, tačiau diplomatai teigė, kad liko didelių nesutarimų dėl dalijimosi informacija apie atsirandančius patogenus ir dalijimosi kovos su jais technologijomis.

Šalių nepasitenkinimas

Naujausiame projekte siūloma, kad PSO turėtų gauti 20 proc. su pandemija susijusių produktų, tokių kaip testai, vaistai ir vakcinos, gamybos, o šalys raginamos atskleisti savo sandorius su privačiomis bendrovėmis.

Anksčiau šį mėnesį JAV respublikonų senatoriai raštu kreipėsi į amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administraciją, teigdami, kad susitarimo projekte daugiausia dėmesio skiriama tokiems klausimams kaip „intelektinės nuosavybės teisių naikinimas“ ir „PSO stiprinimas“. Jie paragino J. Bideną nepasirašyti susitarimo.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministerija pareiškė, kad sutiktų su susitarimu tik tuo atveju, jei jis atitiktų britų nacionalinius interesus ir suverenitetą.

Tuo tarpu daugelis besivystančių šalių tvirtino, kad nesąžininga, jog iš jų gali būti tikimasi, kad jos pateiks virusų mėginius, kurie padės kurti vakcinas ir gydymo būdus, tačiau vėliau negalės sau jų leisti.

Precious Matsoso (Prešes Macoso), kita PSO susitarimo dėl pandemijų užkardymo derybų tarybos pirmininkė, teigė, kad vis dar yra galimybė pasiekti susitarimą ir kad pastangos nesustos, nepaisant to, kad penktadienį nepavyko susitarti.

„Užtikrinsime, kad tai įvyktų, nes kai ištiks kita pandemija, ji mūsų nepasigailės“, – sakė ji.

PSO vadovas T. A. Ghebreyesusas teigė, kad nereikėtų dėl nieko apgailestauti.

„Dabar svarbiausia, kada iš to pasimokysime ir kaip galėsime viską iš naujo sureguliuoti, nustatyti pagrindinius iššūkius ir judėti toliau“, – sakė jis.