Ispanijos traukinių stotys buvo sausakimšos dar ir antradienį. Ryte daugybė keliautojų laukė, kada galės įsėsti į traukinius arba iš naujo nusipirkti bilietus kelionėms, kurios pirmadienį buvo atšauktos. Tai buvo didžiausias elektros dingimas naujausioje Europos istorijoje, sudrebinęs Pirėnų pusiasalį. Žmonių gyvenimai kelioms valandoms pavirto chaosu. Tai išgyveno ir Portugalijoje gyvenanti lietuvė.

„Patyriau tą chaosą, su kuriuo susidūrė dauguma Lisabonos gyventojų – kaip grįžti iš darbo namo, nes neveikė traukiniai, metro, buvo labai sunku išsikviesti pavėžėjus, kainos buvo milžiniškos, prie taksi – milžiniškos eilės“, – kalbėjo Portugalijos lietuvė S. Palčinskaitė.

Dabar skelbiama, kad elektros tiekimas atkurtas, tačiau antradienį žmonės dar juto trikdžius. Ryte vis dar neveikė dalis metro, būtent tada, kai žmonėms reikėjo vykti į darbus.

„Aš į darbą važiuoju apie 7 val. ryto, metro pradėjo veikti tik apie 9 val. ryto. Tai visi žmonės grūdosi į autobusus, buvo neįmanoma įlipti į autobusą, nes buvo milžiniškos eilės, milžiniški kamščiai, kai kurie autobusai net nestojo paimti stotelėje žmonių“, – šnekėjo Portugalijos lietuvė.

LNK stop kadras.

Elektros trukdžiai antradienį dar fiksuoti ir Ispanijoje. Atsirado informacijos ir apie aukas.

„Pranešama, kad trys mirė nuo anglies monoksidų apsinuodijimų nuo generatorių, dar viena moteris mirė dėl to, kad jai deguonis elektra buvo teikiamas, gal vienas nuo gaisro, nuo žvakių“, – teigė Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Lyra Puišytė-Bostroem.

Milijonai žmonių Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos prarado ne tik elektrą, bet ir telefono ryšį, internetą, neveikė dalis šviesoforų, bankomatų ir parduotuvių. Dar ir antradienį žmonės užstringa liftuose.

„Antradienį mūsų darbiniame pastate, mūsų biuruose, irgi buvo trikdžių – kai kur nebuvo elektros. Neveikė liftas, mačiau, kad lifte buvo įstrigę žmonės, o apsauga bandė juos išvaduoti“, – teigė S. Palčinskaitė.

Pagalbos tarnybos pirmadienį daugiausiai darbo turėjo būtent gelbėdamos žmones iš liftų. Teko gelbėti ir negalinčius grįžti namo. Dešimtys tūkstančių žmonių, po darbo negalėdami pasiekti savo lovų, nakvojo sporto salėse ar traukinių stotyse ant grindų. Gelbėtojai jiems vežė maisto, vandens ir antklodžių. Prieglobsčiu nakvynei tapo ir oro uostai.

„Mums būnant oro uoste sustojo visų parduotuvių darbas, dingo elektra. Mes nežinojome, ką daryti“, – pirmadienį aiškino turistas iš Brazilijos Renato Martins.

„Kaip matote, tai – žmonių antplūdis, visi ištroškę, alkani – nieko negalime padaryti, čia esame visiškai pasimetę“, – pirmadienį teigė turistė iš Angolos Stefania Caquiagia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Antradienį, kai po išgyvento chaoso Ispanija ir Portugalija jau atsigavinėjo, buvo keliamas klausimas, kas kaltas dėl šio fenomeno, sutrikdžiusio per 60 mln. žmonių gyvenimus?

„Mes dar nevaldome tos naujos elektros energetikos sistemos. Saulės ir vėjo elektrinės Pirėnų pusiasalyje sudaro didžiąją dalį dabar elektros gamyboje. Vėjas gali nepūsti, saulė gali nešviesti, staiga per trumpą laiką pasikeičia gamybos kiekiai, o elektros sistemoje labai svarbu, kad visada sutaptų“, – nurodė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį spėjo, kad nelaimė įvyko dėl reto atmosferinio reiškinio ir temperatūrų svyravimų, nors antradienį Portugalijos operatorius šią versiją paneigė.

„Politikai kelia klausimą dėl energetinės nepriklausomybės, nes akivaizdu, kad problema kilo dėl to, jog Portugalija labai glaudžiai elektros tinklais susijusi su Ispanija“, – kalbėjo S. Palčinskaitė.

Ispanijos premjeras visuomenės prašė susilaikyti nuo spekuliacijų. Anot jo, tai nebuvo kibernetinė ataka. Tačiau Ispanijos teismas, priešingai, ėmėsi tirti sabotažo versiją – kibernetinis terorizmas dabar yra vienas iš galimų paaiškinimų. Ispanijos premjeras P. Sanchezas ir karalius Pilypas VI antradienį susitiko su Saugumo taryba ir aptarė elektros tiekimo sutrikimus bei kaip jų ateityje būtų galima išvengti.