Donaldas Trumpas paskelbė naują žinią dėl Ukrainos

Donaldas Trumpas paskelbė naują žinią dėl Ukrainos

2025-11-25 11:39

Amerikiečių ir ukrainiečių derybos Ženevoje, regis, davė vaisių. Derybininkai pakoregavo Kremliui palankų Amerikos siūlytą taikos planą.

Donaldas Trumpas Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys

Kol Ukrainos ir Amerikos pareigūnai Ženevoje taisė Rusijai palankų amerikiečių taikos planą, Rusija toliau atakavo Ukrainą.

„Dėl smūgio į privačius namus kai kurie buvo apgadinti, kai kurie sunaikinti. Žuvo du žmonės – moteris ir vyras. Pagal preliminarią informaciją, aštuoni žmonės sužeisti, tarp jų – maža mergaitė“, – šnekėjo regioninės karinės administracijos vadovas Oleh Syniehubov.

Europos šalys pasiūlė pakeitimus, kurie Kyjivo naudai žymiai sušvelnina keletą pagrindinių punktų. Pagal pakeitimus Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat nėra planų pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos teritorija. Pasiūlymuose numatyta apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį iki 800 tūkst., o ne iki 600 tūkst. karių, kaip siūlo Vašingtonas. Nebebūtų tiesiogiai užkertamas kelias Ukrainai stoti į NATO, o Rusijai nebūtų suteikta bendra amnestija už karo nusikaltimus.

„Padarėme labai didelę pažangą ir judame link teisingos ir ilgalaikės taikos. Ukrainos žmonės nusipelno ir nori šios taikos labiau nei bet kas kitas šioje planetoje. Dėkojame mūsų dideliems draugams, Jungtinėms Valstijoms, ir asmeniškai prezidentui Trumpui bei jo komandai už jų įsipareigojimą atnešti šią taiką“, – nurodė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Pakoreguotame plane taip pat numatyta, kad Europos Sąjungoje įšaldytos Rusijos lėšos būtų grąžintos tik jei ji sumokėtų Ukrainai kompensaciją už karo padarytą žalą. Europiečių pasiūlyme taip pat nėra numatytas 100 dienų terminas Ukrainoje surengti rinkimus, kaip nurodyta Jungtinių Valstijų plane. Vietoje to rinkimai būtų surengti kiek įmanoma greičiau. Nors buvo norima, kad Ukraina su Trumpo taikos pasiūlymu sutiktų iki ketvirtadienio, Amerikos valstybės sekretorius sako, kad terminas gali keistis.

„Svarbu suprasti, kaip šie dalykai veikia. Norint turėti pasiūlymą, reikia jį parašyti. Jei tai tik žodinis, jis kabo ore, turite jį užrašyti ant popieriaus lapo. Ir tai, kad jis atspausdintas ant popieriaus lapo, nereiškia galutinio sprendimo. Taigi gaunate pradinį variantą ir jį koreguojate. Tai nuolatinis procesas. Dar daug ko turi įvykti“, – teigė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Amerikos prezidentas pažanga, regis, irgi patenkintas.

„Ar iš tiesų įmanoma, kad taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos daromas didelis progresas??? Nepatikėsite, kol neišvysite, bet galbūt vyksta kažkas gero. DIEVE, LAIMINK AMERIKĄ!“ – rašė D. Trumpas.

V. Zelenskis giria svarbius žingsnius taikos derybose, tačiau antrina, kad dar laukia daug darbo.

„Ukraina niekada nenorėjo šio karo, mes niekada nebūsime kliūtis taikai. Diplomatija atgijo ir tai gerai, labai gerai. Pirmasis prioritetas – patikima taika, garantuotas saugumas, pagarba mūsų žmonėms, pagarba visiems, kurie atidavė savo gyvybę, gindami Ukrainą nuo Rusijos agresijos“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.

Pusšimtis Europos politikų, įskaitant penkis Lietuvos politikus, laišku kreipėsi į D. Trumpą, teigdami, kad pataikavimas Rusijai ir bandymai spausti Ukrainą yra moraliai smerktini ir prieštarauja žmogiškam padorumui.

„Kalbėkime aiškiai: visi čia nuo pat pradžių rodė gerą valią, išskyrus – rusus, kurie nuo pat pradžių nepadarė nė vieno žingsnio į priekį. Aš tai kelis kartus sakiau Jungtinių Valstijų prezidentui: manau, kad rusai turi duoti konkretų ženklą, kad jie iš tikrųjų nori pasiekti taiką. Taigi, pavyzdžiui, manau, kad paliaubos būtų svarbus žingsnis į priekį“, – aiškino Italijos premjerė Giorgia Meloni.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys

Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia, kad nuo 2022-ųjų Vakaruose įšaldytas apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos turtas taip pat galėtų tapti Europos svertu derybose.

„Mes kartais džiaugiamės ir savimi mėgaujamės, kad Europa – čia mes labai svarbūs ir visi pasaulyje mūsų klauso. Nebe tie laikai. Viskas. Neturi ką padėti – niekas tavęs čia nelaukia. Yra tie, kurie gali už tave susitarti. Reikia prieiti iš jėgos pozicijos, ir šitie 200 milijardų ir yra jėgos pozicija“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Kremlius pareiškė, kad dar nebuvo informuotas apie Ženevoje vykusių derybų rezultatus.