Abu savo šalių vadovai paspaudė vienas kitam rankas, pasišypsojo žurnalistams, o paskui nuėjo į Vakarinį rūmų sparną.

Oficialus susitikimas Ovaliajame kabinete buvo iš pradžių numatytas antradienį, bet jį teko atidėti dėl baisingos pūgos JAV rytuose.

D. Trumpas (Donaldas Trampas) sakė, kad jis su Vokietijos kanclere A. Merkel sutaria, jog konfliktui Ukrainoje reikia „taikaus sprendimo“.

D. Trumpas sakė žurnalistams vertinąs A. Merkel patarimus ir jos partnerystę stengiantis „išspręsti konfliktą Ukrainoje, kurioje mes idealiai siekiame taikaus sprendimo“.

JAV prezidentas taip pat pabrėžė, kad Vokietijos kanclerei stovint šalia, kai kurios narės prisideda nepakankamai.

JAV respublikonų lyderis dar sakė tikįs, kad santykiai su Berlynu remsis „sąžininga ir abipuse prekybos politika. Jis pažymėjo remiąs stiprias „istorines“ tarptautines institucijas – tai gali būti užuomina į Europos Sąjungą (ES) ir Pasaulio prekybos organizaciją.

Paminėjo šnipinėjimą

D. Trumpas (Donaldas Trampas) vėl sakė nekaltinąs Britanijos, kad ši šnipinėja jį, nors vienai Londono šnipų tarnybai reikšti kaltinimai, kuriuos, regis prezidento vardu išsakė jo atstovas spaudai.

Kalbėdamas su kanclere A. Merkel jis pajuokavo, kad tarp jų esama „kai ko bendra“ pasiklausymo požiūriu – tai galbūt užuomina, kad dėl to buvusi kalta jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija.

D. Trumpas neseniai pateikė įrodymais nepagrįstų kaltinimų, kad buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) neva šnipinėjo jo būstinės „Trumpo bokšte“ telefoną Niujorke per praėjusių metų rinkimų kampaniją.

„Privilegija, bet ne teisė“

„Aš pakartojau kanclerei Merkel, kad stipriai remiu ir NATO, ir būtinybę, kad visos NATO narės neštų sąžiningą gynybos kaštų naštą“, – sakė D.Trumpas per bendrą spaudos konferenciją.

„Daugelis valstybių tebeskolingos daug pinigų iš praėjusių metų, ir tai yra labai nesąžininga Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Tos valstybės turi sumokėti tai, ką yra skolingos“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Jis nesutiko, kad jo politika vadinama „izoliacine“, ir nurodė: „Aš esu laisvas prekiautojas, bet tuo pačiu ir sąžiningas prekiautojas“.

„Milijonai sunkiai dirbančių JAV piliečių atsilieka tarptautinėje prekyboje, tad mes kartu galime sukurti tokią ateitį, kurioje mūsų piliečiai eitų finansinio saugumo link“, – sakė milijardierius D.Trumpas.

Apie imigraciją, dėl kurios seniai poste esančios kanclerės ir naujojo JAV prezidento nuomonės skiriasi, D. Trumpas pareiškė, kad imigracija yra „privilegija“, bet ne „teisė“.

Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos pakartojo smerkiančios Rusiją, kad ši aneksavo Krymą, ir pažadėjo taikyti sankcijas, kol Maskva sugrąžins strategiškai svarbų Juodosios jūros pusiasalį Kijevui.

Iš pradžių buvo planuojama surengti derybas antradienį, tačiau į Jungtinių Valstijų rytus atslinkus pūgai šis galimai sudėtingas susitikimas buvo atidėtas.

A. Merkel ilgus metus buvo buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) artimiausia tarptautinė partnerė: juodu siejo stiprus ryšys ir panašus ryžtingas požiūris.

„Katastrofiška klaida“

Tuo tarpu santykiuose su D. Trumpu Vokietijos kanclerė gali pasitenkinti atviro konflikto ar 140 simbolių žinučių socialiniame tinkle „Twitter“ vengimu.

Prieš tapdamas JAV prezidentu respublikonas yra pavadinęs A.Merkel sprendimą priimti šalyje pabėgėlius „katastrofiška klaida“, ir sakė, kad ji „griauna Vokietiją“.

Be to, jis reikalavo iš Vokietijos ir kitų šalių padidinti išlaidas, skiriamas gynybai. Vis dėlto šaliai, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos puoselėja stiprias pacifistines tradicijas ir bando laikytis fiskalinio apdairumo principų, tai yra opus klausimas.

A. Merkel savo ruožtu ne kartą bandė priminti nekilnojamojo turto magnatui demokratines vertybes.

Pasak jos, bet koks „glaudus bendradarbiavimas“ privalo būti pagrįstas „demokratijos, laisvės, pagarbos teisinei valstybei ir žmogaus orumo vertybėmis, nepriklausomai nuo kilmės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų“.

Tokie komentarai privertė kelis aršiausius D. Trumpo kritikus pripažinti A. Merkel naująja „laisvojo pasaulio lydere“, nors šis titulas paprastai tenka Baltųjų rūmų šeimininkui.

Europos balsas

Tarp susitikimų JAV ir Vokietijos lyderiai dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, per kurią veikiausiai bus nagrinėjami skaudūs praeities nesutarimai.

„Vokietija žiūri į Vašingtoną su pažeidžiamumo ir pasitikėjimo mišiniu“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyriausiasis bendradarbis Jeffas Rathke (Džefas Ratkė).

„Vokietija yra faktinė Europos Sąjungos lyderė, tačiau Bendrija patiria vidinių ir išorinių išbandymų, kurie daro jos ateitį neaiškią“, – pridūrė jis.

„Vokietija sudėjo visus savo saugumo kiaušinius į daugiašalius krepšius“, – sakė ekspertas.

Nuo savo inauguracijos D. Trumpas šiek tiek sušvelnino savo retoriką, tačiau jis vis dar turėtų daryti spaudimą dėl gynybos biudžeto padidinimo.

Tuo tarpu Europos pareigūnai vis dar nerimauja, kad JAV prezidentas yra pernelyg smarkiai įsikibęs savo pagrindinio stratego Steve'o Bannono (Stivo Banono) nacionalistinės ideologijos.

S. Bannonas remia prekybos protekcionizmą ir prieštarauja ES ir kitoms daugiašalėms institucijoms kurios suteikia pagrindą pasaulio tvarkai.

„Tos pačios monetos pusės“

Tvirtinama, kad A. Merkel per derybas iškels klausimą dėl JAV siūlomų įvesti muitų, kurie smarkiai pakenktų Vokietijos gamintojams. Kad tai pabrėžtų, į Vašingtoną su ja atvyksta Vokietijos verslo lyderių delegacija.

Prieš išvykdama į JAV A. Merkel taip pat pabrėžė, kad į Vašingtoną vyksta ne tik kaip Vokietijos, bet ir kaip Europos atstovė.

„Žinoma, pabrėšiu, kad mums mūsų šalis ir mūsų narystė ES yra dvi tos pačios monetos pusės“, – sakė Vokietijos kanclerė prieš vizitą.

Kita vertus, vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad D.Trumpas norės sužinoti A. Merkel nuomonę apie Rusiją.

Taip JAV lyderis atiduoda pagarbą jos ilgiems metams, praleistiems tarptautinėje arenoje, bei patirčiai augant komunistinėje Rytų Vokietijoje, kur, be kita ko, ji išmoko ir rusų kalbą.

„Prezidentui bus labai įdomu išgirsti kanclerės nuomonę apie savo patirtį bendraujant su (Vladimiru) Putinu“, – sakė nežinomu norėjęs likti pareigūnas.

„Žinoma, ji tai darė ilgiau kaip dešimtmetį, – sakė jis. – Jam bus labai įdomu išgirsti jos įžvalgas, ką reiškia turėti reikalų su rusais.“

Be to, ledus turėtų pralaužti ir paties D. Trumpo kilmė.

Jo šeima yra kilusi iš Kalštato – vynu garsėjančio nedidelio kaimo, įsikūrusio pietvakarių Vokietijoje.

D. Trumpo seneliai atvyko į Ameriką daugiau kaip prieš šimtmetį, bėgdami nuo skurdo ir – po trumpo sugrįžimo į Vokietiją – teisinio persekiojimo.