Dubajus: išmaniojo miesto iliuzija, virstanti realybe | Diena.lt

DUBAJUS: IŠMANIOJO MIESTO ILIUZIJA, VIRSTANTI REALYBE

Dubajaus išmaniojo miesto strategija kausto viso pasaulio dėmesį – jau greitai čia veiks pirmoji pasaulyje išmanioji policijos nuovada, kurioje dirbs robotai, ir blokų grandinių (angl. "blockchain") technologijos principais veiksianti vyriausybė.

Futuristinis paveikslas

Dubajaus valdžia turi savo viziją: miesto dangų greitai skros skraidantys taksi, keliuose kursuos savivaldės transporto priemonės, o sostinę saugos robotai-policininkai.

Vyriausybė taip pat tikisi, kad 2020 m. visos vizų paraiškos, licencijų atnaujinimas ir sąskaitų apmokėjimas bus atliekami tik skaitmeniniu būdu.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinė siekia tapti protingiausiu, švariausiu ir laimingiausiu miestu pasaulyje, atsisakydama popieriaus ir perkeldama savo vyriausybės veiklas į blokų grandines. Dubajaus skaitmeninė transformacija vyksta jau šiuo metu.

Viena iš labiausiai futuristiškai skambančių idėjų – iki 2030 m. Dubajus ruošiasi turėti pirmąją išmaniąją policijos nuovadą, kurioje 25 proc. darbuotojų sudarys robotai-policininkai.

Išmaniojo Dubajaus projekto idėja priklauso Jos Ekscelencijai dr. Aishai Bin Bishr, šio projekto generalinei direktorei.

Iš daugiau nei 700 pasaulio miestų, kurie 2018 m. dalyvavo "Išmaniojo miesto" (angl. "Smart City") kongrese ir parodoje Barselonoje, Dubajus buvo bemaž vienintelis, pademonstravęs realią, tarsi iš tiesų apčiuopiamą pažangiojo miesto ateitį. 2019 m. analogiška paroda vyks šį mėnesį.

Šiandien Dubajuje veikia dirbtinio intelekto laboratorija. Mieste dirbtinis intelektas jau integruotas į visas vyriausybės tarnybas ir įvairias kitas sostinės sferas.

Ši strategija lemia geresnę piliečių gyvenimo kokybę, ir tai savaime didina jų laimės lygį. Su šia vizija Dubajus nori tapti ne tik protingiausiu, bet ir laimingiausiu miestu planetoje. Techniškai – rojumi žemėje.

Jokio popieriaus

Viena iš labiausiai futuristiškai skambančių idėjų – iki 2030 m. Dubajus ruošiasi turėti pirmąją išmaniąją policijos nuovadą, kurioje 25 proc. darbuotojų sudarys robotai-policininkai. Pirmasis robotas-pareigūnas jau 2017 m. pradėjo patruliuoti sostinės gatvėse.

Šis daugiakalbis robotas gali priimti baudas, o visuomenės nariai gali jam pranešti apie nusikaltimus per ekraną, kuris yra ant roboto krūtinės.

Jau 2021 m. Dubajaus valdžia žada veikti visiškai atsisakiusi popieriaus. Tokiu būdu kasmet bus sutaupoma daugiau nei milijardas popieriaus lapų, kurie naudojami įprastiems vyriausybės reikalams. Tokia iniciatyva padės valdininkams ir piliečiams taupyti laiką, išteklius ir aplinką.

Popieriaus atsisakyti padėsianti elektroninė blokų grandinės iniciatyva sutaupys 25,1 mln. darbo valandų ir 1,5 mlrd. dolerių per metus.

Kriptovaliuta ir taryba

Iki 2020 m. Dubajus taps pirmuoju pasaulyje miestu, kurio vyriausybė veiks blokų grandinių pagrindu.

Ši technologija gali tapti sėkminga praktika vyriausybėms saugoti piliečių duomenis ir sumažinti tapatybės sukčiavimų atvejų. Naudojama kaip paskirstyta duomenų bazė, blokų grandinė gali saugoti duomenis kompiuterių tinkle, sukurdama nuolatinį įrašą.

Dubajaus blokų grandinės strategija yra plataus užmojo planas, apimantis visas vyriausybės paslaugas, įskaitant prašymus išduoti vizas, vairuotojo pažymėjimus ir studentų įtraukimą į mokyklas.

2017 m. Dubajus taip pat išleido savo kriptovaliutą "emCash". Nuo tada piliečiai už visas paslaugas gali susimokėti skaitmeniniais grynaisiais.

Dubajui sparčiai keičiant miestą ir pasitelkiant moderniausias technologijas, vyriausybė pagrindiniu tikslu vis dėlto laiko piliečių laimę.

Dubajus įsteigė ir 46 narių globalią blokų grandinės tarybą, kurią sudaro tokios įmonės kaip IBM, "Microsoft" ir "Cisco". Jos turi rodyti kelią šalies iniciatyvoje siekiant minimos technologijos kokybiško įdiegimo.

Tačiau blokų grandinės technologijos potencialas yra daug didesnis, nei vyriausybės dokumentų saugojimas. Pavyzdžiui, ateityje tai galėtų padėti išmaniesiems miestams paskirstyti elektros energiją. Tokiu atveju žmonės ir prietaisai galėtų vykdyti elektros energijos mainus.

Laimė ir pavojai

Dubajui sparčiai keičiant miestą ir pasitelkiant moderniausias technologijas, vyriausybė pagrindiniu tikslu vis dėlto laiko piliečių laimę.

Dubajus yra sukūręs miesto laimės indeksą ir turi ambasadorių, kurie dirba įvairiose vyriausybinėse ir nevyriausybinėse įstaigose. Jie atsakingi už laimės įtvirtinimą savo organizacijose.

Ir nors išmaniųjų miestų šalininkai kalba apie laimingesnius gyventojus, kai kurie ekspertai sako, kad tobulėjant moderniai infrastruktūrai ji vis dėlto gali atsidurti kryžkelėje su realiais žmonėmis, kurie ten gyvena.

Šiuolaikiniai miestai susiduria su daugybe problemų, pradedant klimato kaita, būstų išlaidomis, baigiant eismu ir nedarbu. Istoriškai šios problemos buvo sprendžiamos pasitelkiant politiką ir bendruomenės paskatas, tačiau dabar jos sprendžiamos naudojantis naujomis išmaniosiomis miesto technologijomis.

Visas šias integruotas technologijas turi įsisavinti miesto žmonės, o tai reiškia, kad kuriant naujos kartos išmaniuosius miestus reikia didelio visuomenės įsitraukimo.

Išmanieji miestai, kurie jau remiasi (pavyzdžiui, Kopenhaga ar Singapūras) ar ateityje remsis dirbtiniu intelektu kokiose nors srityse, galbūt susidurs su technologijų skaidrumo ar įvairių duomenų privatumo klausimais.

Kibernetinis saugumas

Vienas iš informacinių technologijų saugumo kompanijos ESET lyderių Andrew Lee primena, kad skirtingas technologijas šiandien gali pulti kenkėjiškos programos ar vadinamieji virusai.

Netekus elektros išmaniuosiuose miestuose gali pakrikti praktiškai visos kasdienio gyvenimo sritys.

Pasak jo, ESET tyrėjai išanalizavo kenkėjiškas programas, kurios dažniausiai buvo naudojamos kai kuriuose išpuoliuose prieš energetikos pramonę ir galiausiai sukėlė energijos tiekimo trikdžius. Toks sutrikdymas daro didelę įtaką žmonių gyvenimui. Vieni paprasčiausių pavyzdžių – nustoję veikti šaldymo įrenginiai. Juose laikomas maistas pradeda paprasčiausiai greičiau pūti, o vaistai ligoninėse greitai tampa netinkami vartoti.

Netekus elektros išmaniuosiuose miestuose gali pakrikti praktiškai visos kasdienio gyvenimo sritys. A.Lee puikiai tai iliustruoja: "Benzininiai siurbliai neveikia (taip pat neveikia išmaniųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės), šviesoforo sistemos išsijungia, pastatai perkaista arba per daug atvėsta. Gatvių apšvietimas neveikia. Elektroninis mokėjimas neveikia, algos gali būti nesumokamos, bankomatai neišduoda grynųjų. Negalite įkrauti savo telefono ar nešiojamojo kompiuterio. Jūsų insulino pompa nebus įkraunama, jūsų nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio prietaisas neveiks, taip pat neveiks jūsų nuotolinio stebėjimo sistemos, apsaugos kameros ar jūsų kavos aparatas! Nereikia daug laiko, kad suprastum, jog tokiomis aplinkybėmis greitai kyla chaosas."

Pateikdamas begalę pavyzdžių A.Lee pabrėžia, kad išmaniųjų technologijų kibernetinio saugumo užtikrinimas yra būtina sąlyga, norint išvengti tokių ir panašių hipotetinių situacijų.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS