E. MACRONAS: KRAŠTUTINIŲ DEŠINIŲJŲ IR KAIRIŲJŲ POLITIKA GALI SUKELTI PILIETINĮ KARĄ

Prancūzijai rengiantis savaitgalį vyksiantiems pirmalaikiams rinkimams, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį įspėjo, kad jo kraštutinių dešiniųjų ir griežtosios linijos kairiųjų oponentų rinkimų politika gali sukelti, anot jo, pilietinį karą.

Tinklalaidėje „Generation Do It Yourself“ kalbėjęs E. Macronas sakė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) „skaldo ir stumia pilietinio karo link“.

Jis taip pat sakė, kad griežtosios linijos kairiųjų partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ siūlo „tam tikrą komunitarizmo formą“, ir pridūrė, kad „iš to taip pat išplaukia pilietinis karas“.

E. Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus paskelbė po to, kai RN sutriuškino jo politinę jėgą Europos Parlamento rinkimuose.

Šis jo žingsnis pribloškė šalį, ir pirmą kartą pokario Prancūzijos istorijoje į valdžią gali iškilti kraštutiniai dešinieji.

Savaitgalio apklausos rodo, kad pirmame ture RN surinks 35–36 proc. rinkėjų balsų ir aplenks kairiųjų aljansą, kuriam prognozuojama 27–29,5 proc. balsų, ir E. Macrono centristus, kurie gali gauti 19,5–22 proc. rinkėjų palaikymą.

Pirmas rinkimų turas įvyks šį sekmadienį, o antras – po savaitės.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis J. Bardella: Paryžius nesiųs karių į Ukrainą, jei mes laimėsime rinkimus

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jordanas Bardella pirmadienį pažadėjo būti „budrus“ bet kokių Rusijos grėsmių akivaizdoje ir pareiškė, kad jo partija nesiųs karių į Ukrainą, jei laimės pirmalaikius rinkimus.

Pristatydamas savo programą, J. Bardella teigė esąs už tai, kad Ukrainai ir toliau būtų teikiama „logistinė parama ir gynybinė įranga“, tačiau pridūrė, kad nepritars Prancūzijos karių ar ilgojo nuotolio raketų siuntimui į karo draskomą šalį, pavadindamas šiuos veiksmus „labai aiškiomis raudonomis linijomis“.

„Tai sudarytų sąlygas Prancūzijos kišimuisi ir eskalacijai branduolinės galios akivaizdoje“, – žurnalistams sakė 28-erių metų politikas.

Prancūzija yra viena pagrindinių Ukrainos Vakarų rėmėjų nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.

Vasario mėnesį prezidentas E. Macronas pribloškė savo Europos partnerius pareikšdamas, kad neatmeta galimybės dislokuoti karius Ukrainoje – tokį žingsnį atmetė Vokietija ir daugelis kitų sąjungininkių.

J. Bardella patikino, kad jo partija bus „itin budri“, jei Rusija bandys kištis į Prancūzijos reikalus.

„Aš matau Rusiją kaip daugialypę grėsmę tiek Prancūzijai, tiek Europai“, – sakė J. Bardella.

Jis apkaltino Maskvą metant iššūkį Prancūzijos interesams „mūsų istorinėse įtakos sferose Afrikoje, Juodojoje jūroje, taip pat mūsų užjūrio teritorijose“.

Oponentai jau seniai yra atkreipę dėmesį į šiltus J. Bardella‘os kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) ryšius su Kremliumi, taip pat į didžiulę paskolą, kurią 2014 m. iš vieno Rusijos banko gavo „Nacionaliniu frontu“ anksčiau besivadinusi partija – ir kurią jau grąžino.

Karui vykstant jau trečius metus, Ukrainai sunkiai sekasi atremti Rusijos puolimą ir jai desperatiškai reikia didesnės Vakarų karinės pagalbos.

Kiek anksčiau birželį E. Macronas pareiškė, kad nori užbaigti kurti karinių instruktorių koaliciją, kuri apmokytų Ukrainos karius.