Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde trečiadienį paragino valstybes labiau skatinti investicijas į vadinamuosius „žaliuosius“ projektus, jei jos rimtai nusiteikusios pasiekti savo klimato apsaugos tikslus.

„Nėra pakankamai finansų, einančių žaliąja kryptimi“, – virtualiame Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programos finansų iniciatyvos susitikime sakė Ch. Lagarde.

Buvusi Prancūzijos finansų ministrė sakė, kad ES reikėtų kasmet investuoti 290 mln. eurų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą. Pernai „žaliosioms“ iniciatyvoms skirta tik 100 mlrd. eurų.

Dėl aiškių „žaliųjų“ obligacijų kriterijų stygiaus investuotojams sunku įvertinti, kokią įtaką aplinkai daro tam tikra investicija, sakė ji.

„Tad reikia daugiau įsitraukimo, tolesnio kišimosi ir paramos siekiant pašalinti žaliųjų finansų rinkos nesėkmes, – sakė Ch. Lagarde. – Ar tai turėtų daryti centrinis bankas? Ne. Tačiau vaidmenį turi suvaidinti įstatymų leidėjai ir reguliuotojai.“

Ji pagyrė šalis, išleidusias „žaliųjų“ obligacijų – Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ir Lietuvą – ir taip pat pasveikino Europos Parlamento (EP) siūlymą identifikuoti projektus, kuriems būtų galima suteikti ekologišką ženklą.

Ch. Lagarde jau kurį laiką argumentuoja, kad klimato politikai turėtų būti skirta svarbesnė vieta ECB pinigų politikoje – taip ji kelia galimybę, kad milžiniška banko skatinimo priemonių schema galėtų susitelkti į „žaliąsias“ obligacijas.

ECB „žaliąsias“ obligacijas apibūdina kaip obligacijas, „skirtas finansuoti investicijų projektams, turintiems naudos aplinkai“. Jos skiriasi nuo obligacijų, siejamų su daug anglies sunaudojančiomis pramonės šakomis ar kitais „rudaisiais“ sektoriais, prisidedančiais prie globalinio atšilimo.

Ch. Lagarde sakė, kad ECB savo pinigų politikos strategijos peržiūroje, prasidėjusioje šių metų pradžioje, galimai pakeis „neutralumo“ taisyklę, kurioje įtvirtinamas pirmenybės neteikimas konkrečioms tam tikro sektoriaus obligacijoms.

Užsimindama apie norą pereiti prie „žalesnės“ darbotvarkės, Ch. Lagarde suabejojo, ar „rinkos neutralumas turėtų tapti pagrindiniu mūsų pinigų politikos portfelio valdymo principu.“

Frankfurte įsikūrusi institucija praėjusį mėnesį nusprendė pritarti naujai su tvarumu siejamų obligacijų kategorijai, kurias nuo sausio būtų galima naudoti kaip užstatus paskoloms bankuose.

2015 metais pasirašytame Paryžiaus klimato susitarime valstybės įsipareigojo palaikyti temperatūros kilimą gerokai žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos.