Euro zonos bankai turi „stiprinti savo gebėjimus atlaikyti tiesiogines makrofinansines grėsmes ir sunkius geopolitinius sukrėtimus“, Europos Parlamento komitetui sakė ECB priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch.

Tokia rizika „nėra nauja“, sakė ji ir pridūrė, kad ECB, taikydamas esamas priežiūros priemones, jau į ją atsižvelgia.

Šiemet atliekant ECB testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo vertinamas bankų gebėjimas atlaikyti bendrą scenarijų, apimantį didėjančią geopolitinę įtampą ir didesnius muitus.

Tačiau kitais metais bus žengtas dar vienas žingsnis pirmyn – finansų įstaigų bus paprašyta įvertinti, kokie „su konkrečiomis įmonėmis susiję geopolitinės rizikos scenarijai galėtų padaryti didelį neigiamą poveikį jų mokumui“, sakė ji.

D. Trumpo neseniai paskelbti muitų tarifai parodė, „kaip greitai padidėjusi geopolitinė rizika gali pakeisti bankų veiklos aplinką“, sakė C. Buch.

Sausį į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas vis grasina įvesti didelius importo muitus, įskaitant importą iš Europos Sąjungos.

Rinkas ypač sukrėtė balandžio pradžioje paskelbti plataus masto muitai, nors šių priemonių įsigaliojimas buvo greitai atidėtas, o vėliau buvo atidėtas dar kartą.

D. Trumpo pirminiai pareiškimai sukėlė „didesnį kintamumą“, tačiau tai buvo „trumpalaikis reiškinys“, teigė C. Buch. Anot jos, ilgalaikis poveikis „paaiškės tik laikui bėgant“.

Pasak jos, jei bus įvesti didesni muitai, tai gali turėti poveikį ekonomikos augimui ir įmonių finansinei būklei, o bankų tuomet gali būti paprašyta padidinti rizikos atidėjinius.

ECB reguliariai atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas įvertinti euro zonos bankų atsparumą įvairiems ekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, taip pat kibernetiniams išpuoliams ir su klimatu susijusiems įvykiams.

Šio testavimo tikslas – užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo nuostoliams krizės atveju padengti, ir padėti stiprinti Europos bankų sistemos atsparumą.