Kaip rašo „The Economist“, JAV savanoriškai ir kryptingai pažeidė svarbiausią PPO principą – nediskriminavimą. Organizacijos narės, tikėtina, nemėgins jo gelbėti, o prisitaikys ir mažins priklausomybę nuo JAV paklausos patenkinimo ir labiau saugosis Kinijos pajėgumų.

„The Financial Times“ kalbintas ekonomistas Ajay Rajadhyaksha teigė, kad dabartinė JAV politika įgyvendina didžiausias rinkų baimes, nes žala yra neišvengiama. Artimiausiu metu JAV prekybos partneriai greičiausiai neturės kito pasirinkimo, kaip atsakyti savais muitais, o tai reiškia įsivelti į pasaulinį prekybos karą.

Tačiau daugelis racionalių vertintojų informacinėje erdvėje taip pat ragina nedaryti ilgalaikių prognozių, nes jau greitai daugelis muitų gali būti koreguojami dvišalėse derybose. Kyla klausimas: kas labiausiai nukentės trumpalaikėje perspektyvoje?

Kai kurių ekspertų nuomone, labiausiai nukentės pačios JAV ir artimiausios jų prekybos partnerės – Kanada ir Meksika.

JAV ekonomistas Vladislavas Inozemcevas prognozavo, kad D. Trumpo muitai lems prekių JAV rinkoje pabrangimą ir didesnę infliaciją. „Smūgį patirs visa JAV ekonomika. Praėjusiais metais JAV importas viršijo 4 trln. dolerių, o šiemet, dėka „specialiosios muitų operacijos“, jis sumažės 15–20 procentų, o pačių muitų bus surinkta apie 550–650 mlrd. dolerių. Kainos JAV kils 2–4 procentais, o metinė infliacija gali pasiekti 6 procentus. Visa tai atsilieps akcijų rinkoms“, – rašė ekonomistas.

Jo nuomone, tai susilpnins Respublikonų partijos galimybes būsimuose rinkimuose, o labiausiai politiškai nukentės pats D. Trumpas.

JAV yra 126 milijonai namų ūkių, o tai reiškia, kad vieno namų ūkio kuriamas BVP sumažės apie 3500 dolerių per metus.

Oklando technologijos universiteto (Naujoji Zelandija) ekonomikos profesorius Nivenas Winchesteris taip pat laikėsi nuomonės, kad ekonomiškai labiausiai nukentės JAV, Kanada ir Meksiką, o patirta žala priklausys nuo to, ar JAV prekybos partnerės visame pasaulyje ims įvedinėti savo muitus. „Kanada, ES ir Kinija jau paskelbė, kad „dosniai“ atsilygins. Tuomet padarinius galima modeliuoti pagal du scenarijus – atsako buvimo arba nebuvimo“, – aiškino ekonomistas.

Anot jo, jei prekybos partnerės atsakys lygiaverčiais muitais, JAV BVP sumažės beveik puse trilijono dolerių arba 1,45 procento. JAV yra 126 milijonai namų ūkių, o tai reiškia, kad vieno namų ūkio kuriamas BVP sumažės apie 3500 dolerių per metus.

Skaičiuojant proporcingai, labiausiai nukentės Meksikos (2,24 proc.) ir Kanados (1,65 proc.) BVP, tačiau sumažėjimas namų ūkiams bus mažesnis nei JAV – atitinkamai 1192 ir 2467 dolerių per metus.

Dauguma kitų muitų, paliestų valstybių BVP, ekonomisto vertinimu, nukentės nežymiai, o nepalankiausią prognozę jis duoda Vietnamui ir Šveicarijai – atitinkamai 0,99 ir 0,32 procento mažėjimą. Pasaulinis BVP (neskaitant JAV), ekonomisto nuomone, patirs apie pusės trilijono dolerių nuostolį.

N. Winchesteris taip pat pažymėjo, kad kai kurioms valstybėms D. Trumpo politika bus netgi naudinga. Jis prognozavo BVP augimą tokiose šalyse kaip Naujoji Zelandija ir Brazilija.

Antrasis modelis numato scenarijų, kad JAV prekybos partnerės nuspręs neatsakyti savais muitais. Labiausiai jų tarpe nukentėtų Kanada, Meksika, Vietnamas, Tailandas, Taivanas, Šveicarija, Pietų Korėja ir Kinija. JAV taip pat patirtų nuostolių, bet kaip ir visame pasaulyje, jie būtų mažesni, nei pagal pirmąjį scenarijų. JAV BVP susitrauktų 149 mlrd. dolerių (0.49 proc.), o pasaulinis BVP – 155 milijardais.