Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje padvigubėjo trikdančių kibernetinių atakų, kurių daugelį surengė Rusijos remiamos grupuotės, teigė vyriausiasis už kibernetinį saugumą atsakingas ES pareigūnas.

Atakų taikiniu tampa ir su rinkimais susijusios tarnybos, nurodė Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) vadovas Juhanas Lepassaaras (Juhanas Lepasaras).

Interviu naujienų agentūrai AP jis sakė, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, stabiliai daugėjo išpuolių su geopolitiniais motyvais.

„Nuo 2023-iųjų ketvirtojo ketvirčio iki 2024-ųjų pirmojo ketvirčio haktyvistų atakų [prieš] Europos infrastruktūrą skaičius padvigubėjo“, – Atėnuose įsikūrusioje agentūros būstinėje teigė J. Lepassaaras.

„Tai gana didelis padidėjimas“, – sakė jis.

Birželio 6–9 dienomis 27 ES valstybių narių piliečiai balsuos Europos Parlamento rinkimuose, kurie taip pat lems ES vykdomosios valdžios institucijos – Europos Komisijos – sudėtį.

Artėjant rinkimams Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje bei daugelyje kitų šalių, saugumo agentūros gavo perspėjimus apie priešiškų šalių finansuojamų trikdymo kampanijų grėsmę.

Tai yra Rusijos agresijos karo, kurį ji vykdo ne tik fiziškai Ukrainoje, bet ir skaitmeniniu būdu visoje Europoje, dalis.

Pastaruosius septynis mėnesius ENISA vadovavo pratyboms ir intensyvioms konsultacijoms, kad sustiprintų su rinkimais susijusių ES agentūrų atsparumą.

2023-iųjų metinėje ataskaitoje agentūra pažymėjo, kad padaugėjo išpirkos reikalaujančių programų atakų ir incidentų, nukreiptų prieš viešąsias institucijas.

J. Lepassaaras sakė, kad atakų metodai, nors dažniausiai nesėkmingi, dažnai būdavo išbandomi Ukrainoje, o tik po to pradedami taikyti ES šalyse.

„Tai yra Rusijos agresijos karo, kurį ji vykdo ne tik fiziškai Ukrainoje, bet ir skaitmeniniu būdu visoje Europoje, dalis“, – teigė jis.

Dirbtinis intelektas kaip ginklas

Ekspertai įspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) įrankiai taip pat naudojami siekiant vis sparčiau ir vis didesniu mastu nukreipti į Vakarų rinkėjus klaidinančią ar melagingą informaciją, įskaitant hiperrealistinius vaizdo ir garso įrašus, vadinamus sintetine vaizdakaita (angl. deepfake).

„Valstybių narių kibernetinio saugumo agentūros taip pat pabrėžia, kad DI įgalinama dezinformacija ir manipuliavimas informacija kelia didelę grėsmę“, – sakė J. Lepassaaras.

Šį mėnesį panašias mintis išsakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haines (Avril Heins), kuri teigė, kad dėl technologinės pažangos vis daugiau valstybių ir grupių galės vykdyti veiksmingas dezinformacijos kampanijas.

JAV ir Europos ekspertai padeda saugumo agentūroms numatyti per šį dešimtmetį kylančias skaitmenines grėsmes ir pažeidžiamumą, o ENISA nustatė, kad reikia atkreipti dėmesį į maisto gamybos, palydovų valdymo ir savaeigių transporto priemonių sritis.

J. Lepassaaras teigė, kad kibernetinis saugumas dizainerių ir vartotojų neišvengiamai turės būti prisijaukintas.

„Tikiu, kad mūsų laukia visuomeninis iššūkis – suprasti skaitmeninį saugumą taip pat, kaip suprantame saugumą kasdienėje eismo aplinkoje“, – sakė jis.

„Kai vairuojame, suprantame, kas vyksta aplink mus. Esame budrūs, – teigė jis. – Tokią pat elgseną ir įpročius turime įdiegti ir dirbdami bet kokioje skaitmeninėje aplinkoje.“