„Šiandien Sakartvelui taip pat bus išsiųstas laiškas dėl bevizio režimo“, – pareiškė ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.

„Taigi, jie turi įvykdyti tam tikras sąlygas, ir jei per nustatytą terminą jų neįvykdys, turėsime sustabdyti bevizio režimo taikymą“, – pridūrė ji.

K. Kallas nepateikė išsamios informacijos apie laiške nustatytą terminą.

Briuselis apkaltino Pietų Kaukazo valstybės pareigūnus dėl virtinės areštų, nukreiptų prieš valdančiąją partiją kritikuojančius politikus, aktyvistus ir žurnalistus.

ES teigė, kad šie vyriausybės veiksmai ir įstatymai, kuriais varžoma pilietinė visuomenė, trukdo Sakartvelui siekti narystės Bendrijoje.

ES šalys siekė imtis veiksmų prieš pareigūnus, taip pat pateiktas pasiūlymas taikyti sankcijas teisėjams dėl opozicijos veikėjų įkalinimo.

Tačiau Vengrijos – valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ sąjungininkės – pasipriešinimas iki šiol stabdė ES pastangas nubausti pareigūnus.

2017 metais Sakartvelo piliečiams įsigaliojo bevizis kelionių į Šengeno erdvę režimas. Tai buvo viena iš labiausiai juntamų naudų, Sarkartvelui siekiant suartėti su bloku.

Beveik visi Sakartvelo opozicijos lyderiai, keli žurnalistai ir aktyvistai buvo sulaikyti po to, kai „Sakartvelo svajonė“ pernai laimėjo parlamento rinkimus ir sulaukė Vakarų šalių kritikos.

ES šalies kandidatės statusą turinčią šalį nuo ginčytinų parlamento rinkimų krečia politiniai neramumai, sukėlę masinius protestus.

Įtampa dar labiau išaugo lapkritį, kai ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad Sakartvelas stabdo derybas dėl narystės ES iki 2028 metų.

Tbilisis pastaraisiais metais buvo kritikuojamas dėl atsitraukimo nuo demokratijos ir suartėjimo su Maskva, tačiau valdančioji partija šiuos kaltinimus neigia.

Sakartvelo opozicija taip pat nepripažįsta dabartinio prezidento Micheilo Kavelašvilio išrinkimo, kurį į postą paskyrė rinkimų kolegija, sudaryta tik iš valdančiosios partijos atstovų.