Europos Sąjungos institucijos ir gamtosaugininkai penktadienį su išlygomis ir atsargiai sveikino svarbų planą, kaip 27 valstybių bloke geriau saugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita.

Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus ir paversti bloką pasauliniu orientyru visais klimato klausimais, dalis.

Vis dėlto planas susidūrė su sudėtingu ES tvirtinimo procesu ir dabar galutiniam balsavimui bus pateikta tik sušvelninta jo versija.

Vėlai ketvirtadienį pasiektas Europos Parlamento ir ES valstybių narių susitarimas pagal įprastą tvarką turėjo būti patvirtinimo proceso pabaiga. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau kilusius ginčus dėl plano, galutiniai balsavimai, kurie paprastai būna tik formalumas, vis dar gali sukelti tam tikrų trikdžių.

Per vasarą vykusias derybas buvo sumažintas tikslų ambicingumas, nes EP, ypač didžiausioje jo politinėje frakcijoje – krikščionių demokratų Europos liaudies partijoje (ELP), būta įnirtingo pasipriešinimo.

„Galutinis šio įstatymo tekstas turi mažai ką bendro su pirminiu pasiūlymu“, – sakė ELP įstatymų leidėja Christine Schneider (Kristin Šnaider).

Derybų dalyviai taip apkarpė įstatymą, kad kyla pavojus, jog praktikoje jis bus bevertis ir juo bus galima piktnaudžiauti.

Kai kurių ELP narių nepritarimas taip pat  atkreipė dėmesį į Europoje vykstančią kovą dėl to, kaip spręsti klimato klausimus. Nepaisant to, kad daugybę žemyno vietovių užklupo sausros, potvyniai ir karščio bangos, ELP nori, kad per ateinančius penkerius metus tokių aplinkosaugos veiksmų įgyvendinimas būtų pristabdytas ir kad pirmiausia dėmesys būtų sutelktas į ekonomikos konkurencingumą.

Pagal minėtąjį planą valstybės narės turėtų pasiekti konkrečių buveinių ir rūšių atkūrimo tikslus, kad iki 2030 metų būtų atkurta bent penktadalis ES sausumos ir jūros teritorijų. Tačiau derybose kilo ginčų dėl išimčių ir lankstumo išlygų, leidžiančių valstybėms narėms apeiti taisykles.

„Derybų dalyviai taip apkarpė įstatymą, kad kyla pavojus, jog praktikoje jis bus bevertis ir juo bus galima piktnaudžiauti“, – sakė gamtosaugos grupės „ClientEarth“ teisininkas Joanis Agapakis (Ioannis Agapakis). Anot jo, susilpnintos nuostatos sukūrė bauginantį ES teisėkūros precedentą, o ne įtvirtino bloko pozicijas biologinės įvairovės išsaugojimo priešakyje.

Tačiau ELP ir kiti konservatoriai bei kraštutiniai dešinieji tvirtina, kad šie planai pakenktų apsirūpinimo maistu saugumui, padidintų infliaciją ir būtų ne į naudą ūkininkams.