ES iždas: vieniems – našta, kitiems – lobynas

Naujausi duomenys atskleidžia ne tik finansinius srautus tarp ES narių, bet ir gilėjančią ekonominę krizę didžiausiose bloko ekonomikose. Kaip rodo Vokietijos ekonomikos instituto tyrimas, silpnėjanti Vokietijos konjunktūra daro įtaką ir šalies indėliui į ES biudetą. 2022 m. grynosios įmokos siekė dar 19,7 mlrd. eurų, 2023 m. – 17,4 mlrd. eurų. Dabartinė vertė atitinka maždaug 2014–2020 m. laikotarpio vidurkį – 13,5 mlrd. eurų, kai savo dalį į ES biudžetą atseik

Antroje vietoje tarp donorų – Prancūzija, pernai sumokėjusi 4,8 mlrd. eurų daugiau, nei gavo (2023 m. buvo 8,96 mlrd. eurų). Trečioje vietoje – Italija su 1,6 mlrd. eurų (pernai – 4,5 mlrd. eurų).

Didžiausia grynųjų lėšų gavėja yra Graikija su 3,5 mlrd. eurų, antroje vietoje – Lenkija (2,9 mlrd. eurų) ir Rumunija (2,7 mlrd. eurų). 2023 m.  Lenkija su 8,1 mlrd. eurų buvo aiški recipientų lyderė

Dėl ekonomikos stagnacijos šiemet Vokietijos įmoka į ES biudžetą veikiausiai bus vėl mažesnis. Po dvejų recesijos metų Europos Komisija Vokietijai prognozuoja tik stagnaciją.

Ketvirtoje vietoje – Nyderlandai su 1,5 mlrd. eurų įnašu, paskui rikiuojasi Švedija (1 mlrd. eurų), Austrija (0,854 mlrd. eurų), Airija (0,7 mlrd. eurų), Danija (0,481 mlrd. eurų), Suomija (0,309 mln. eurų). ES grynųjų lėšų gavėjų sąrašas (nuo ketvirtosios vietos): Ispanija (2,2 mlrd. eurų), Vengrija (2 mlrd. eurų), Bulgarija ir Slovakija (po 1,4 mlrd. eurų), Lietuva ir Portugalija (po 1,3 mlrd. eurų), Čekija ir Kroatija (po 1,1 mlrd. eurų), Latvija (1 mlrd. eurų), Belgija (0,955 mlrd. eurų), Estija (0,61 mlrd. eurų), Slovėnija (0,515 mlrd. eurų), Liuksemburgas (0,38 mlrd. eurų), Kipras (0,115 mlrd. eurų), Malta (0,109 mlrd. eurų).

Perskaičiavus įnašus vienam šalies gyventojui, Vokietija su 157 eurais lieka lyderė. Antroje vietoje – Airija (130 eurų). Didžiausia suma, gaunama iš ES biudžeto skaičiuojant vienam gyventojui (560 eurų), tenka Liuksemburgui. Tačiau tai susiję su specialiais veiksniais, tokiais kaip ES kosminė programa, teigia Kelne įsikūręs ekonomikos institutas. Toliau – Baltijos šalys: Latvija (547 eurai), Estija (444 eurai) ir Lietuva (435 eurai).

Anot Vokietijos ekonomikos instituto ekspertės Saminos Sultan, ES biudžetas atspindi ekonominės galios santykius Europoje. Sparčiai augančios šalys, tokios kaip Lenkija, pastaraisiais metais gavo mažiau paramos. Vokietija ir Prancūzija yra ES problemiškos šalys, jų ekonominė krizė atsispindi ir mažėjančiose įmokose į ES biudžetą, rašo „Die Welt“.

Dėl ekonomikos stagnacijos šiemet Vokietijos įmoka į ES biudžetą veikiausiai bus vėl mažesnis. Po dvejų recesijos metų Europos Komisija Vokietijai prognozuoja tik stagnaciją. Tuo tarpu besibaigiantys metai Prancūzijai turėtų atnešti 0,7 proc. augimą, Ispanijai – 2,9 proc., o visai ES – 1,4 proc.

Europos integracijos poveikio negalima iliustruoti tik valstybių narių grynųjų indėliu, tačiau, anot instituto, dėl skaidrumo jų skaičiavimas vis dėlto svarbus.