Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime naktį pasiektas susitarimas suteikia Kyjivui gyvybiškai svarbų gelbėjimosi ratą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) spaudžia greitai susitarti dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo pabaigos.
„Šios dienos sprendimas suteiks Ukrainai reikiamų priemonių apsiginti ir paremti Ukrainos žmones“, – pareiškė viršūnių susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta).
Skubiai ieškodami išeities, Bendrijos vadovai nusprendė per ateinančius dvejus metus suteikti paskolą, garantuojamą bendru bloko biudžetu.
Pagrindiniame ant derybų stalo buvusiame variante buvo numatoma panaudoti apie 200 mlrd. eurų Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto paskolai Kyjivui suformuoti.
Tačiau šio plano buvo atsisakyta po to, kai Belgija, kurioje saugoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, pareikalavo atsakomybės pasidalijimo garantijų, kurios kitoms šalims pasirodė pernelyg didelės.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris (Bartas De Veveris) pareiškė manantis, kad derybose nugalėjo sveikas protas.
Politikas žurnalistams teigė, kad rizikingas planas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą kėlė tiek daug klausimų, jog priminė skęstantį laivą ar „Titaniką“, todėl dabar visi jaučia palengvėjimą.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), nors ir aktyviai rėmė turto panaudojimo planą, pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl paskolos siunčia aiškų signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paaiškino, kad Kyjivui paskolą reikės grąžinti tik tada, kai Maskva atlygins padarytą žalą.
Siekiant išvengti blokavimo, skeptiškai nusiteikusioms Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo suteikta išimtis dėl šio įsipareigojimo, kuriam buvo reikalingas vienbalsis 27 šalių sprendimas.
„Tai moralu“
ES vertinimu, Ukrainai ateinantiems dvejiems metams papildomai reikia 135 mlrd. eurų, o lėšų ims trūkti jau nuo balandžio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime ES lyderiams tvirtino, kad Rusijos turto panaudojimas Ukrainos gynybai nuo rusų agresijos ir atstatymui yra moralus, teisingas bei teisėtas žingsnis.
Nors Kyjivas gali likti nusivylęs, kad ES nesiryžo panaudoti Rusijos lėšų, finansavimo užtikrinimas kitu būdu vis tiek suteikia palengvėjimą.
V. Zelenskis pabrėžė, kad tvirtesnis šalies pagrindas gali suteikti daugiau svertų derybose dėl karo pabaigos.
Ukrainos ir JAV derybos
ES diskusijos vyko JAV dedant pastangas dėl susitarimo karui Ukrainoje užbaigti.
Vašingtonas iki šiol iš esmės neįtraukdavo Europos į derybas, bet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad Europai atėjo laikas pačiai pradėti kalbėtis su Maskva.
Jis pridūrė tikintis, kad europiečių ir ukrainiečių interesas yra rasti tinkamą sistemą ir atnaujinti šią diskusiją ateinančiomis savaitėmis.
V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose surengs naujas derybas.
Ukrainiečių lyderis teigė norintis, kad Vašingtonas pateiktų daugiau detalių apie garantijas, kurias galėtų pasiūlyti siekiant apsaugoti Ukrainą nuo dar vienos invazijos.
„Ką darys Jungtinės Amerikos Valstijos, jei Rusija vėl ateis su agresija, ką darys šios saugumo garantijos ir kaip jos veiks?“ – klausė jis.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir toliau spaudė Kyjivą, dar kartą išreikšdamas viltį, kad Ukraina greitai judės susitarimo link.
