ES PAVYKO SUSITARTI DĖL PIRMOJO PASAULYJE DIRBTINIO INTELEKTO ĮSTATYMO

Europos Sąjungos valstybės narės ir įstatymų leidėjai penktadienį po 36 valandas trukusių derybų susitarė dėl dirbtinio intelekto (DI) modelių, tokių kaip „ChatGPT“, reguliavimo taisyklių.

Briuselyje susitikę derybininkai nustatė dirbtinio intelekto naudojimo Europoje apribojimus, kurie, pasak jų, nepakenks nei inovacijoms šiame sektoriuje, nei būsimų proveržį pasiekusių Europos dirbtinio intelekto įmonių perspektyvoms.

„Istorinis įvykis! Šiandien pasiekus politinį susitarimą dėl dirbtinio intelekto įstatymo, ES tapo pirmuoju žemynu, nustačiusiu aiškias dirbtinio intelekto naudojimo taisykles“, – pareiškė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„DI įstatymas yra kur kas daugiau nei taisyklių rinkinys – tai startinė aikštelė ES startuoliams ir tyrėjams pirmauti pasaulinėse lenktynėse dėl patikimo dirbtinio intelekto“, – pridūrė jis.

DI įstatymas šiais metais buvo skubiai priimtas Europos Sąjungos teisėkūros procese po to, kai 2022 metų pabaigoje scenoje pasirodė pokalbių robotas „ChatGPT“ – masinės rinkos vartai į generatyvinį dirbtinį intelektą.

Nors „ChatGPT“ pribloškė gebėjimu per kelias sekundes sukurti tokius dalykus, kaip eilėraščiai ir rašiniai, kritikai nerimauja dėl to, kaip ši technologija gali būti netinkamai naudojama.

Generatyvinė dirbtinio intelekto programinė įranga, kuriai priklauso ir „Google“ pokalbių robotas „Bard“, gali greitai sukurti tekstą, vaizdus ir garsą iš paprastų kasdienės kalbos komandų.

Kiti generatyvinio dirbtinio intelekto pavyzdžiai: „Dall-E“, „Midjourney“ ir „Stable Diffusion“, kurie pagal poreikį gali sukurti beveik bet kokio stiliaus vaizdus.

Po trečiadienį prasidėjusių derybų, kurios truko 22 valandas ir baigėsi tik susitarimu atnaujinti derybas kitą dieną, derybininkams iš pradžių nepavyko susitarti.

Penktadienį 8 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku išsekę derybininkai atnaujino derybas.

Nors realus terminas nenustatytas, aukšto rango ES pareigūnai ne kartą sakė, kad blokas turi baigti rengti įstatymą iki 2023 metų pabaigos.

2021 metais Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė DI įstatymą, pagal kurį sistemos būtų reguliuojamos atsižvelgiant į jų keliamos rizikos lygį. Pavyzdžiui, kuo didesnė rizika piliečių teisėms ar sveikatai, tuo didesni būtų sistemų įpareigojimai.

Įstatymą dar turės oficialiai patvirtinti valstybės narės ir parlamentas, tačiau penktadienio politinis susitarimas buvo laikomas paskutine rimta kliūtimi.

„Įstatymas dėl dirbtinio intelekto yra pirmasis pasaulyje. Unikali teisinė sistema, skirta dirbtinio intelekto kūrimui, kuria galima pasitikėti“, – socialiniame tinkle teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), sveikindama susitarimą.

„Ir dėl žmonių bei įmonių saugumo ir pagrindinių teisių. Šį įsipareigojimą prisiėmėme savo politinėse gairėse – ir jį įvykdėme. Džiaugiuosi šiandien pasiektu politiniu susitarimu“, – pridūrė ji.

Dėl DI poveikio ir poreikio prižiūrėti šią technologiją nerimaujama visame pasaulyje.

Spalį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) išleido vykdomąjį įsaką dėl DI reguliavimo, kuriuo siekiama sumažinti šios technologijos keliamą riziką.

Baudos už pažeidimus

Vienas iš pagrindinių kliuvinių derybose buvo nesutarimai, kaip reglamentuoti bendrosios paskirties dirbtinio intelekto sistemas, tokias kaip „ChatGPT“.

Kai kurios valstybės narės nuogąstavo, kad per didelis reguliavimas trukdys proveržį bandančių pasiekti Europos įmonių plėtrai ir tokioms bendrovėms kaip Prancūzijos „Mistral AI“ ir Vokietijos „Aleph Alpha“.

Prancūzijos technologijų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) teigė, kad Prancūzija atidžiai išanalizuos pasiektą kompromisą ir užtikrins, kad jame „būtų išsaugoti Europos gebėjimai kurti savo dirbtinio intelekto technologijas“.

Susitarime numatytas dviejų lygių metodas, pagal kurį skaidrumo reikalavimai taikomi visiems bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modeliams, o galingesniems modeliams taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Kitas ginčytinas klausimas buvo nuotolinis biometrinis stebėjimas – iš esmės veido atpažinimas pagal kamerų duomenis viešose vietose. Vyriausybės norėjo taikyti išimtis teisėsaugos ir nacionalinio saugumo tikslais.

Nors susitarime numatytas draudimas atpažinti veidus realiuoju laiku, išimčių bus nedaug.

Tačiau ne visi buvo patenkinti susitarimu.

„Deja, panašu, kad greitis tapo svarbesnis už kokybę, o tai gali turėti pražūtingų pasekmių Europos ekonomikai“, – sakė didžiųjų technologijų įmonių lobistinės organizacijos CCIA vadovas Europai Danielis Friedlaenderis (Danielis Frydlenderis).

„Tai gali net išstumti proveržį bandančias pasiekti Europos įmones, kurias ES taip desperatiškai nori įgalinti“, – sakė CCIA Europos skyriaus politikos vadovas Boniface'as de Champris (Bonifacas Šampris).

ES galės stebėti ir taikyti sankcijas tiems, kurie pažeidžia įstatymus, pasitelkdama naują įstaigą, vadinamą ES dirbtinio intelekto biuru, kuris bus priskirtas prie Komisijos.

Biuras galės skirti septynių procentų įmonės apyvartos arba 35 mln. eurų baudą, priklausomai nuo to, kuri suma bus didesnė.