Europos Sąjunga ir Vokietija trečiadienį paragino Lenkijos vyriausybę pateikti paaiškinimus dėl įtarimų, kad šios Europos Sąjungos narės konsulatai ir rangovai išdavinėjo Šengeno vizas už kyšius, galėjusių paveikti ir kaimynines šalis.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad per šalies konsulatus ir kai kurias išorines įmones atitinkamose valstybėse buvo sukurta kyšių už Šengeno vizų išdavimą asmenims iš Artimųjų Rytų ir Afrikos sistema.

Pareigūnai nurodė, kad ES augant įtampai dėl migracijos, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) antradienį paskambino savo kolegai iš Lenkijos Mariuszui Kaminskiui (Marjušui Kaminskiui), o jos vadovaujama ministerija paprašė Varšuvos pasiuntinio Berlyne atvykti aptarti šio klausimo.

Pokalbio metu Vokietija pareikalavo, kad Lenkija kuo greičiau ir išsamiau pateiktų paaiškinimus dėl įtarimų.

Trečiadienį Europos Komisija irgi nurodė Varšuvai per dvi savaites pateikti paaiškinimus dėl kaltinimų ir pavadino juos keliančiais nerimą.

M. Kaminskis piktai sureagavo į Berlyno paklausimus ir atmetė šiuos kaltinimus kaip absurdiškus.

„Deja, Vokietijos spauda pasinaudojo visiškai absurdišku opozicijos naratyvu dėl to, su kuo susiduriame“, – Lenkijos radijui „Zet“ sakė ministras.

„Vakar kalbėjausi su Vokietijos vidaus reikalų ministre (...) ir paaiškinau tikrąjį mastą“, – pridūrė M. Kaminskis.

Didžiausias šimtmečio skandalas

Praėjusią savaitę Lenkijos slaptoji tarnyba pranešė, kad dėl šio skandalo buvo sulaikyti septyni asmenys.

Už tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo vizomis atsakingos prokuratūros duomenimis, trys iš septynių asmenų yra suimti.

Deja, Vokietijos spauda pasinaudojo visiškai absurdišku opozicijos naratyvu dėl to, su kuo susiduriame.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šioje schemoje dalyvavo Užsienio reikalų ministerija. Šalies opozicinė partija „Pilietinė platforma“ šią situaciją pavadino didžiausiu skandalu Lenkijoje XXI amžiuje.

Praėjusią savaitę dėl šio skandalo atsistatydino užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas (Piotras Vavžikas), bet oficialia pasitraukimo priežastimi įvardyta bendradarbiavimo stoka.

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Mehmetas Ata žurnalistams nurodė, kad šiuo metu Berlynas siekia gauti iš Varšuvos informaciją apie tai, kiek ir kada buvo išduota vizų ir kokia buvo jas gavusių asmenų pilietybė.

Anot jo, Varšuva informavo Berlyną apie tyrimą, tačiau nepateikė detalesnės informacijos.

Dar prieš kylant skandalui dėl padidėjusio migrantų antplūdžio į Šengeno laisvo judėjimo erdvę, Vokietijos federalinė policija sustiprino patikrinimus pasienyje su Lenkija.

Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daugelį metų naudoja prieš imigrantus nukreiptą retoriką, kuri laikoma viena iš pagrindinių pergalės 2015-ųjų parlamento rinkimuose priežasčių.

Nevyriausybinės organizacijos kaltina Varšuvą prievarta stabdant migrantus, bandančius nelegaliai kirsti sieną iš Baltarusijos, ir atmetant teisėtus prieglobsčio prašymus.

Praėjusiais metais Lenkija baigė statyti tvorą migrantams sulaikyti ir pasienyje dislokavo tūkstančius karių.

Varšuva apkaltino Minską ir Maskvą, kad migrantų srautas yra hibridinė ataka, kuria siekiama destabilizuoti regioną. Baltarusija šiuos kaltinimus neigia.