Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir D. Trumpas praėjusią savaitę susitarė paspartinti derybas, tačiau jei šios prekybos derybos žlugs, „tuomet mes taip pat esame pasirengę paspartinti darbą gynybos srityje“, spaudos konferencijoje Briuselyje sakė EK atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas (Olofas Gilas).

„Jei mūsų derybose nebus pasiektas subalansuotas rezultatas, ES yra pasirengusi taikyti atsakomąsias priemones, taip pat ir reaguodama į naujausią muitų padidinimą“, – teigė O. Gillas.

Jis sakė, kad ES baigia rengti „išplėstinį atsakomųjų priemonių sąrašą“, kuris „automatiškai įsigalios liepos 14 dieną arba anksčiau“.

Tą dieną baigsis 90 dienų pertrauka, skirta tam, kad būtų galima derėtis dėl muitų. Praėjus maždaug pusei šio laikotarpio, D. Trumpas paskelbė, kad iki 50 proc. didins muitus plienui į JAV.

D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, Jungtinės Valstijos paskelbė apie gausybę muitų.

Aukščiausio rango EK pareigūnai sako, kad jie labai stengiasi sudaryti prekybos susitarimą, kad būtų išvengta 50 proc. muitų importuojamoms prekėms.

ES galbūt galėtų iš JAV pirkti daugiau suskystintų gamtinių dujų ir gynybos prekių, taip pat sumažinti muitus automobiliams, tačiau vargu ar nusileis raginimams atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio, kuris prilygsta pardavimo mokesčiui, arba atverti ES duris amerikietiškai jautienai.

ES pateikė JAV pasiūlymą, kuriuo abiem šalims būtų panaikinti muitai pramoninės paskirties prekėms, įskaitant automobilius. D. Trumpas atmetė šį pasiūlymą, tačiau bloko pareigūnai sakė, kad ši galimybė vis dar svarstoma.

Penktadienį paskelbus apie didžiulius 50 proc. muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, kilo nuogąstavimų, kad gali labai išaugti stambių pirkinių, pavyzdžiui, automobilių, skalbimo mašinų ir nekilnojamojo turto, kainos.

Tačiau šie metalai taip pat dažnai naudojami pakuočių gamyboje, todėl dėl naujų muitų brangs daug kasdienio vartojimo prekių – nuo konservuotų sriubų iki riešutų skardinėse.