Naujausias inovacinis Europos Komisijos projektas sudarys palankias sąlygas saulės energetikos sektorių verslams sklandžiai pereiti prie žiedinės ekonomikos reikalavimų ir geriau išnaudoti naujas plėtros galimybes.

ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizon2020“ skelbia pradedanti teikti paramą pagal naujai įkurtą saulės energetikos sektoriui skirtą projektą CIRCUSOL (Circular business models for the solar power industry). Pagrindinė CIRCUSOL užduotis bus katalizuoti saulės energetikos sektoriaus įmones ir mokslo įstaigas Europoje pradėti kurti naujas tvaresnes priemones, leisiančias jau netolimoje ateityje prisitaikyti prie griežtų Europos žiedinės ekonomikos reikalavimų.

Apie naująjį projektą neseniai buvo pranešta Briuselyje vykusiame CIRCUSOL konsorciumo suvažiavime. Jame dalyvavo EK Smulkaus ir vidutinio verslo projektų valdymo agentūra (EASME), kuriai pavesta nustatyti pagrindines taisykles ir nuostatas, kurios užtikrintų sėkmingą CIRCUSOL projekto eigą.

Bendrasis CIRCUSOL biudžetas sieks daugiau nei 8,25 mln. eurų, per 7 mln. jam skirs pati ES. Projektas gyvuos 4 metus, jame dalyvaus 15 bendrovių ir mokslo institucijų iš 7 Europos valstybių.

Šiandien iš saulės pagaminama apie 4 proc. Europoje suvartojamos elektros energijos ir gamybos augimo dinamika įgauna vis didesnį pagreitį. Augimą pirmiausiai skatina EK nustatyti reikalavimai jau iki 2020 m. pasiekti dideles atsinaujinančios energetikos apimtis bendroje energijos gamyboje visoje Europoje.

Sektorių vienijančios organizacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, didžiosiose ES rinkose užderėjęs saulės jėgainių statybų bumas leidžia tikėtis net 45 proc. saulės energetikos sektoriaus augimo 2018 m. ir dar didesnio - 58 proc. augimo 2019 m.

Dar daugiau optimizmo suteikia aktyviai augantis elektros akumuliavimo paslaugų sektorius. Tikimasi, kad šis augimas tik didės, nes verslas ir viešasis sektorius privalės atitikti ES reikalavimus pasiekti 32 proc. atsinaujinančios energetikos dalį bendroje regiono energetikos rinkoje.

Augant saulės technologijų panaudojimui, neišvengiamai auga ir gamybos procese susidariusių medžiagų kiekiai, kuriuos žiedinės ekonomikos sąlygomis bus būtina perdirbti. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros duomenimis, 2030 m. pasaulyje bus sukurta iki 8 mln. tonų saulės modulių duženų, o iki 2050 m. - iki 78 mln. tonų tokių atliekų.

Efektyvus išteklių panaudojimas yra vienas pagrindinių saulės energijos sektoriaus tvaraus augimo garantų. Ir būtent efektyvus trečių šalių valdomų produktų ir paslaugų (PSS) panaudojimas yra tinkamiausias principas žiedinei ekonomikai, užtikrinantis taupų išteklių vartojimą ir susidarančių atliekų mažinimą.

Projektas CIRCUSOL skirtas vystyti žiedinei ekonomikai pritaikytus verslo modelius dviem kryptimis: perdirbant ar kitaip prikeliant panaudotas saulės energijos technologijas naujam gyvenimui bei kuriant naujus aukštesnės pridėtinės vertės produktus-paslaugas privatiems ir komerciniams vartotojams ar energetikos bendrovėms.

Prancūzijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje CIRCUSOL sukurs 5 didelės apimties ir realiai veikiančius demonstracinius projektus, kurie padės nustatyti išteklių naudojimo efektyvumą, verslo modelių tvarumą ir suprasti, kaip į naujoves reaguoja rinka.

Tokiu būdu projekte dalyvaujančios įmonės turės galimybę išvystyti žiedinės ekonomikos reikalavimus atitinkančius saulės energetikos verslo modelius, kuriuos projekto partneriai galės pirmieji pritaikyti ir kitose ES valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalį projekte atstovauja bendrovė „Soli Tek“.

Tikimasi, kad CIRCUSOL projekto metu sukurtas verslo inovacijas adaptuos ir kitos pramonės šakos bei mokslo įstaigos, sukurta patirtimi pasinaudoti bus skatinami ir ES įstatymų leidėjai, projektas padės kurti naujas darbo vietas, plėtoti efektyvesnį išteklių panaudojimą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančius veiksnius viso žemyno mastu.

CIRCUSOL konsorciumą sudaro 5 tyrimų centrai ir universitetai, 9 pramonės įmonės, gaminančios saulės elementus ir baterijas, taip pat viena konsultacijų bendrovė: „Vito“ (Belgija), Lundo universitetas (Švedija), Berno Taikomųjų mokslų universitetas (Šveicarija), IMEC (Belgija), „Soli Tek“ (Lietuva), SNAM (Prancūzija), „CEA Liten“ (Prancūzija), „Ecopower“ (Belgija), „PV CYCLE“ (Belgija), „BKW Energie“ (Šveicarija), „Futech“ (Belgija), SOREA (Prancūzija), „Daidalos Peutz“ (Belgija), „ZABALA Innovation Consulting“ (Ispanija) ir „Loser Chemie“ (Vokietija).